Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžia, kad šiuo metu visas dėmesys turėtų būti sutelktas į saugumą ir reformas, galbūt iš darbotvarkės išbraukus ir kai kurias mažiau reikšmingas parlamentarų iniciatyvas. Jam antrina ir Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma, manantis, kad liberalai turėtų atidėti priešpriešą visuomenėje galinčių sukelti klausimų, tarp kurių – ir Partnerystės įstatymas. Vis dėlto Seimo Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas akcentuoja – nors Seimo darbotvarkė keisis, su žmogaus teisėmis susiję klausimai privalo išlikti.

„Mes tikrai darysime dalykus, kuriuos turime padaryti nedelsiant tam, kad padėtume Ukrainai, ir tam, kad apsaugotume Lietuvą. Bet kartu mes tikrai tęsime tuos darbus, kuriais siekiame, kad Lietuva būtų stipri demokratinė ir visų teises ginanti valstybė“, – Eltai teigė V. Mitalas.

Anot jo, atsisakius diskusijų kėlusių klausimų, tokių kaip Partnerystės įstatymas ar Stambulo konvencija, būtų priartėta prie Ukrainą užpuolusios Rusijos vertybių.

„Ir dabartinė situacija Ukrainoje mums aiškiai parodo, kokia demokratinė valstybė gali būti stipri ir kaip priešintis autoritarizmui. Tai aš galiu labai ramiai pasakyti, kad tikrai nedings jokie klausimai iš darbotvarkės, nes vien tam, kad atsižvelgtume, kaip nori kai kurie žmonės, kaip nori Šeimų maršas ar kaip nori iš esmės Lietuvos priešai, kad Lietuva įstrigtų pilkoje zonoje tarp Europos ir tarp Rytų valstybių, tai, aš manau, kad būtų didžiulė klaida ir didžiulė tarnystė tam pačiam Putinui“, – pridūrė Laisvės partijos frakcijos seniūnas.

Jurgis Razma, P. Peleckio / BNS nuotr.

Kita vertus, J. Razma ragina atidėti projektus, kurie galėtų sulaukti tiek Seimo, tiek visuomenės susipriešinimo.

„Kalbėsiu su kolegomis, kurie priklauso valdančiajai koalicijai, kad mes savo ruožtu atidėtume kai kuriuos tokius projektus, kurie gali sukelti tam tikrą susipriešinimą, kur žinome, kad opozicija reikš nepasitenkinimą, nes šiandienos situacijoje mums svarbu likti kuo vieningesniems“, – teigė J. Razma, kartu pridurdamas, kad vienas tokių klausimų – Partnerystės įstatymas.

Kalbėsiu su kolegomis, kurie priklauso valdančiajai koalicijai, kad mes savo ruožtu atidėtume kai kuriuos tokius projektus, kurie gali sukelti tam tikrą susipriešinimą.

„Kalbėsiu su Laisvės frakcijos atstovai, kad galbūt jie gali palaukti su Partnerystės įstatymo projekto teikimu. Žinome, kad dėl projekto kyla nemažai aistrų ir šiandien gal būtų geriau susilaikyti nuo jo pateikimo“, – pridūrė jis.

Anot J. Razmos, šiuo metu visas dėmesys turėtų būti sutelktas į pasikeitusią saugumo situaciją. 

„Aš neabejoju, kad pirmoje vietoje bus tie projektai, kuriais vienaip ar kitaip reaguojama į Rusijos karą prieš Ukrainą ir sukeltus padarinius. Tai – pabėgėlių situacija, pagalbos teikimo galimybių praplėtimai ir panašiai. Žiūrėsime, kas bus reikalinga, galbūt prireiks ir biudžeto pakeitimų krašto apsaugos finansavimui, galbūt kils klausimas ir dėl nepaprastosios padėties pratęsimo“, – kalbėjo konservatorius.

Kita vertus, pabrėžė jis, nors pasikeitusios aplinkybės iš esmės pakeis pavasario Seimo sesijos darbotvarkę, kiti numatyti darbai privalo būti tęsiami.

„Bet, žinoma, kad tai nereiškia, jog gyvenimas kitose srityse sustoja. Visi tie projektai, kurie numatyti, susiję su būsimomis reformomis, ar tai būtų valstybės tarnybos reforma, ar tai būtų sveikatos sistemos įstaigų reforma, mokestinė reforma, tai tie projektai pagal planą eis į darbotvarkę, ir dėl atsiradusių aplinkybių, susijusių su Rusijos karu, vis tiek kiti suplanuoti darbai turi vykti taip, kaip numatyta“, – pridūrė jis.

Analogiškos pozicijos laikosi ir E. Gentvilas, kurio nuomone, šiuo metu pagrindinis klausimas bus pakitusi saugumo situacija, o kitos, anot jo, kiek mažiau reikšmingos parlamentarų iniciatyvos, turėtų būti atidėtos.

„Šiandien turime konstatuoti, kad situacija radikaliai paveiks ne tik mūsų planus, bet ir kitus veiksmus, nes dabar svarbiausias valstybės saugumas. Mes dabar turime spręsti valstybės ir piliečių saugumo klausimus, galvodami ne tik apie Lietuvą, bet ir apie visą regioną. Nukentės sesijos darbotvarkė kaip ir pradeda nukentėti visos Lietuvos gyvenimas dėl karo įvykių, bet aš dėl to nedarau tragedijos, kad nepraeis koks mano projektas“, – kalbėjo jis.

E. Getvilas, P. Peleckio / BNS nuotr.

E. Gentvilas sakė, kad savo ruožtu ketina atsisakyti naminės degtinės legalizavimo projekto.

„Aš pasijuoksiu apie savo projektus: naminės degtinės legalizavimas pateikimo stadiją praėjo, tačiau pavasario Seimo sesijoje toliau tai nebus svarstoma, bet aš kažkaip išgyvensiu. Savo teikiamų projektų sąskaita atiduosiu laiką valstybės reikalams. Esminis dalykas yra ne Seimo narių gražios, reikšmingos ar mažiau reikšmingos pavienės iniciatyvos, o valstybės reikalai“, – teigė Liberalų sąjūdžio seniūnas.

Be to, E. Gentvilas pabrėžia, kad dėmesys taipogi turėtų būti skiriamas reformoms.

„Tik aš labai dedu viltis, kad mūsų Vyriausybė imsis reformų net ir šituo baisiu laikotarpiu ir teiks Seimui. Tai koncentruosimės į saugumo klausimus ir Vyriausybės teikiamas reformas“, – pridūrė jis.

Valdantieji vienybės tikisi ir iš opozicijos

Artėjančiose pavasario Seimo sesijoje valdantieji tikisi, kad parlamentarams sutarimą dėl projektų pavyks surasti be didelių aistrų. Anot J. Razmos, tiek pozicija, tiek opozicija šiuo metu privalo dirbti vieningai.

„Taip, aš to tikiuosi (ELTA – parlamentarų vienybės). Aišku nereiškia, kad visais klausimais vieningai balsuosime, bet vis tiek reikia, kad oponavimas būtų konstruktyvus, ramus, neįneštų papildomos priešpriešos ir tarp mūsų pačių, ir nepersiduotų visuomenei“, – kalbėjo J. Razma.

Jam antrina ir E. Gentvilas, kurio nuomone, klausimai dėl valstybės išsaugojimo neturėtų kelti didelių trinčių.

„Aš tikiu, kad sveikas protas yra ir gerbiu opoziciją, kuri jau ir dabar sako, kad taip, palaikysime, nes karo situacija pašonėje reikalauja atidėti kitus, net ir labai svarbius klausimus. Mes turime galvoti apie mūsų piliečių išsaugojimą, o ne tik demonstruoti lozungais, kaip mes jus mylime ir išdalinsime valstybės finansus kokiai nors šimto eurų vienkartinei pašalpai ir taip toliau. Šiandien reikia galvoti apie valstybės išsaugojimą“, – pabrėžė E. Gentvilas.