Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų pernai lapkritį V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Politikui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Gruodį Seimas per apkaltą nepanaikino V. Gapšio mandato Seime, nes nepavyko surinkti ne mažiau kaip 85 balsų, palaikančių tokį sprendimą.

Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėjo iškart ir buvo išsiųstas vykdymui įvairioms institucijoms. Baudžiamojo poveikio priemonės, apimančios draudimą būti išrinktam ar paskirtam į tam tikras pareigas, vykdo Lietuvos probacijos tarnyba.

Ji raštu kreipėsi į bylos pirmos instancijos Vilniaus apygardos teismą dėl tolesnio baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo, siekiant pašalinti nuosprendžio vykdymo metu kilusias abejones ir neaiškumus, BNS informavo šio teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Klausiama, ar V. Gapšys, vykdydamas jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, turėtų atsistatydinti iš Seimo nario pareigų, kai į pareigas buvo išrinktas iki teismo sprendimo priėmimo.

„V. Gapšiui atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į renkamas ar skiriamas pareigas. Klausiama, ar V. Gapšys, vykdydamas jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, turėtų atsistatydinti iš Seimo nario pareigų, kai į pareigas buvo išrinktas iki teismo sprendimo priėmimo“, – BNS sakė L. Nemeikaitė.

Lietuvos probacijos tarnybos teikimą rašytinio proceso tvarka vasario 7 dieną nagrinės Vilniaus apygardos teismo teisėjų Nijolės Žimkienės, Jurgitos Kolyčienės ir Ugniaus Trumpulio kolegija – ta pati, kuri 2022 metų balandį V. Gapšį ir kitus kaltinamuosius išteisino politinės korupcijos byloje.

Nuteistojo advokatas Vaidotas Sviderskis BNS sakė, kad teismas turėtų išaiškinti sąvokas.

„Ar negalėjimas eiti ir negalėjimas būti renkamam yra tos pačios sąvokos, ar ne? Sąvokų išaiškinimo klausimas. Ar tai tapatu, ar ne. Jis kaip ir einantis, bet jam uždrausta būti renkamam arba išrinktam“, – apie probacijos teikimą kalbėjo advokatas.

V. Gapšys yra pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu.

Teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Anot teismo pranešimo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.

V. Gapšys nuosprendį yra apskundęs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.