Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis net užsiminė, kad kitos kandidatūros „valstiečiai“ nežada siūlyti ir tvirtino nesuprantąs, kodėl jo vadovaujama frakcija turėtų keisti kandidatūrą į Seimo vicepirmininko pareigas, pavyzdžiui, pasiūlant opozicijoje kur kas geriau vertinamą Rimą Baškienę.

Pastaroji Eltai teigė, kad ieškant išeičių iš šios įtampas tarp naujosios valdžios ir opozicijos sukėlusios situacijos, svarbiausia nepamiršti problemas Seime spręsti kompromisu.

Ilgametė „valstiečių“ partijos narė teigia suprantanti V. Čmilytės-Nielsen nuogąstavimus bei raginimus ieškoti kuo tinkamesnės kandidatūros. Jei visgi valdantieji pasiūlytų jos kandidatūrą, atvirauja R. Baškienė, būtų be galo sunku, nesant frakcijos pritarimo, apsispręsti dėl galimybės dar vieną kadenciją atsisėsti į vicepirmininkės kėdę.

Politikė neslepia, kad tarp „valstiečių“ dar praėjusią savaitę jos kandidatūra į Seimo vicepirmininkes buvo kelta. Tačiau, pripažino R. Baškienė, dėl to kilus įtampoms ji vien tam, kad būtų išlaikyta ramybė LVŽS frakcijos viduje, užleido vietą R. Karbauskio siūlytai A. Norkienei.

Įvertino vicepirmininko posto negavusio G. Palucko situaciją

„Valstietės“ teigimu, sprendžiant dėl postų Seimo valdyboje kilusias trintis svarbiausia politikams yra neužsispirti dėl vienos pavardės.

„Labai gaila, kad yra sureikšminama viena ar kita kandidatūra. Pirmiausia, ką aš visada ir akcentavau, reikia galvoti apie darbus ir kuo greičiau jų imtis. Negalima užsispirti nei vieniems, nei kitiems. Reikia ieškoti sutarimo“, – Eltai teigė ilgametė „valstiečių“ partijos narė.

Šiuo atveju Seimo pirmininkė yra atsakinga ir galvoja, kaip toliau dirbs Seimo valdyba.

Pasak R. Baškienės, socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas, pirmadienį pareiškęs, kad nebesieks Seimo vicepirmininko posto, rodo tik savo politinį brandumą.

„Paluckas, jausdamas, kad gali jo kandidatūra „nepraeiti“, atsitraukė ir pasiūlė kitą, kuris galbūt galės. Tai rodo jo politinę brandą, kad ieškoma susikalbėjimo“, – sakė R. Baškienė, tarsi duodama suprasti, kad ir „valstiečiai“ galėtų panašiai elgtis sulaukę valdančiųjų signalų dėl A. Norkienės keliamos kandidatūros.

„Aš linkėčiau, kad ir šiuo atveju būtų susikalbama. Puikiai žinau Seimo statutą, kurio normos reikalauja ir numato vienintelę sąlygą, kad Seimo pirmininkas, pasitaręs su frakcijomis, teiktų Seimo pirmininko pavaduotojų kandidatūras, o Seimas slaptu balsavimu sprendimą priimtų“, – sakė ji.

Nemano, kad V. Čmilytė-Nielsen elgiasi netinkamai

R. Baškienė tikino, kad jai V. Čmilytės Nielsen deklaruotos abejonės dėl „valstiečių“ siūlomos kandidatūros į Seimo vicepirmininkes yra visiškai suprantamos.

„Šiuo atveju Seimo pirmininkė yra atsakinga ir galvoja, kaip toliau dirbs Seimo valdyba. Labai vertinu Seimo pirmininkės norą pasirinkti, kad būtų tie žmonės, kurie labiausiai atitiktų kompetencijos lygį“, – aiškino R. Baškienė, kartu tikindama, kad nenori pasakyti, jog A. Norkienei trūksta kompetencijų užimti postą Seimo vadovybėje.

„Taip, ji galbūt nepasireiškė praėjusią kadenciją kaip labai aktyvi Seimo narė. Bet ji turi tendenciją augti. Kas galėtų paneigti, kad ji bus labai puiki ir kad ji atsiskleis“, – LVŽS frakcijos į Seimo valdybą siūlomos bendrapartietės perspektyvas vertino R. Baškienė.

Pati svarstytų pasiūlymą užimti vicepirmininkės postą

2016-2020 m. kadencijos Seime pirmosios parlamento pirmininko pavaduotojos pareigas ėjusi „valstietė“ vylėsi, kad dėl Seimo pavaduotojų kandidatūrų abi politinės stovyklos ieškos kompromiso. Todėl, anot jos, užsispyrimo turėtų vengti ir R. Karbauskio vadovaujama „valstiečių“ frakcija.  

„Reikia kalbėtis ir pačioje frakcijoje. Niekada nebuvau šalininkė užsispyrimo ir tokio veikimo – Norkienė arba niekas. Reikėtų kalbėtis ,jeigu Norkienės kandidatūra nebūtų teikiama ar jei ji „nepraeitų“ Seime. Bet kuriuo atveju reikia ieškoti kompromiso“, – sakė R. Baškienė.

Niekada nebuvau šalininkė užsispyrimo ir tokio veikimo – Norkienė arba niekas.

Jei visgi valdantieji, kaip viešojoje erdvėje dažnai užsimenama, bandytų siūlyti jos kandidatūrą į Seimo pirmininkės pavaduotojas, R. Baškienė leido suprasti, kad tokią galimybę svarstytų nors, neslėpė politikė, tai būtų labai sunkus ir sudėtingas sprendimas.

„Būtų sunkus apsisprendimas, jeigu frakcija nesiūlo, o siūlo Seimo pirmininkas. Kaip tada jaustųsi tos frakcijos pasiūlytas žmogus?“, – retoriškai į klausimą klausimu atsakė politikė.

„Kitas dalykas. O kodėl vietoj Norkienės būtinai turi būti Baškienė? Gal mes turime tarp 32 žmonių frakcijoje ir kitų? Užsispyrimas niekur neveda“, – teigė ji.

Prakalbo apie įtampas LVŽS viduje

Galiausiai paklausta, kodėl pati LVŽS frakcija jos į šias pareigas nesiūlo ir kad būtent tokiu būdu nebando kilusių trinčių su valdančiaisiais spręsti, R. Baškienė prakalbo apie esamas įtampas „valstiečių“ frakcijos viduje.

Pasak R. Baškienės, jos kandidatūra į šias pareigas jau buvo siūlyta, tačiau tarp frakcijos kolegų kilus nepasitenkinimui, ji savanoriškai užleido vietą „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio keltai A. Norkienei.

„Galiu labai atsakingai pasakyti, kad pirmajame frakcijos posėdyje, kai susirinko visa naujoji frakcija, Ramūnas Karbauskis pasiūlė Aušrinę Norkienę, Robertas Šarknickas pasiūlė mano kandidatūrą, o Saulius Skvernelis – Tomo Tomilino. Galėjo būti plati diskusija ir pasirinkimas. Visgi aš, matydama įtampas, kurios susidarė vien dėl mano pavardės... Ne visi nori šią pavardę girdėti. Tad vengdama įtampos, kuri galėtų susiformuoti mūsų frakcijoje, aš pasakiau, kad savo kandidatūrą atsiimu. Noriu, kad pačioje frakcijoje būtų susikalbėjimas, nes ne pareigos, ne vieno ar kito aukštesnė pozicija, bet darbai turėtų viską apspręsti“, – pastarosios savaitės įvykius prisiminė R. Baškienė.

„Frakcija pasirinko, nes nebeturėjo konkurentų ir šiuo atveju buvo pasiūlyta Norkienė. Ji pirmoji ir, manau, pirmoji frakcijos seniūno pozicijoje“, – pridūrė ji.

Galiausiai apibendrindama situaciją R. Baškienė pakartojo mananti, kad visgi būtų galima Seimui ir pačiam leisti apsispręsti dėl A. Norkienės kandidatūros.