Antroji kadencija poste, prognozuoja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, atskleis tikrąjį G. Nausėdos kaip politiko veidą. Tuo metu socialdemokratas Gintautas Paluckas sutinka – jeigu rinkimuose savo šansus būtų išbandžiusi europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, antrasis rinkimų turas atrodytų visiškai kitaip.

S. Skvernelis: dabar pamatysime tikrąjį G. Nausėdos kaip prezidento veidą

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis neabejoja – antroji perrinkimo siekiančio prezidento G. Nausėdos kadencija bus gerokai įdomesnė nei pirmoji. Ekspremjero manymu, nesibaimindamas dėl dar vienos kadencijos S. Daukanto aikštės rūmuose, G. Nausėda parodys savo tikrąjį politiko veidą.

„Prezidentas turi savybę – visuomet, kas bebūtų, reikia sugebėti pralaimėti, siekiant antros kadencijos. Tai prezidentas tuos penkis metus elgėsi taip, kad nepadarytų tokios klaidos. Ir dabar, bent mano nuomone, bus įdomi antra kadencija, nes prezidentui nereikės galvoti apie trečią kadenciją – jos tiesiog būti nebegali. Ir mes tuomet matysime tikrąjį politiką, tikrąjį G. Nausėdos kaip prezidento veidą“, – ELTA diskusijoje „Ką sako pirmasis rinkimų turas?“ kalbėjo S. Skvernelis.

Ir mes tuomet matysime tikrąjį politiką, tikrąjį G. Nausėdos kaip prezidento veidą.

Vertindamas besibaigiantį pirmąjį G. Nausėdos valdymo penkmetį, S. Skvernelis pastebėjo, jog šalies vadovas susidūrė su sudėtinga situacija ir menku palaikymu Seime. Tačiau, pastebi politikas, dėl to iš dalies kaltas ir pats prezidentas.

„2020 m. mes kalbėjome apie galimybę dirbti arba su tuo metu veikiančia centro-kairės koalicija, arba statyti ant dešinės (koalicijos – ELTA). Jis pastatė ant dešinės – prisiminkime, ir vetavimo karteles, ir kitus sprendimus, kurie padarė tuometei valdančiajai koalicijai žalą“, – aiškino jis, prisimindamas buvusio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko kadenciją, Seime valdančiąją daugumą sudarant konservatoriams.

„Tai buvo tokia S. Daukanto aikštės rūmų izoliacija. (...) Panašią situaciją dabar turi (G. Nausėda – ELTA), matome jo nusivylimus ir visa kita. Bet prezidentas nemažai padarė, kad ta dauguma būtų“, – pakartojo jis.

G. Paluckas neabejoja, kad socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė būtų patekusi į antrąjį rinkimų turą

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šiuose prezidento rinkimuose išreiškė paramą perrinkimo siekiančiam G. Nausėdai. Visgi, opozicinės partijos narys Gintautas Paluckas neabejoja – jeigu LSDP vadovė Vilija Blinkevičiūtė būtų dalyvavusi rinkimuose, antrasis turas atrodytų visiškai kitaip.

„Kalbant apie Vilijos dalyvavimą rinkimuose – aš esu tikras, jeigu ji būtų dalyvavusi, ji būtų buvusi antrame ture. Būtų padariusi tai, ko nepavyko padaryti Ignui Vėgėlei“, – diskusijos metu teigė G. Paluckas.

Tačiau politikas akcentuoja – nepaisant tokios prognozės, socialdemokratai nematė prasmės „kariauti“ su pirmąją kadenciją baigiančiu prezidentu.

„Jeigu mes būtume antrajame ture, būtų kilęs normalus antro turo karas su pareigas einančiu prezidentu. Kam tas karas reikalingas? Jeigu mes manome, kad prezidentas neblogai atlieka savo pareigas“, – pabrėžė buvęs LSDP pirmininkas.

„Čia labai paprastas socialdemokratų sprendimas – jeigu žmogus atlieka savo pareigas neblogai, bergždžiai veltis į kažkokias politines, asmenines ambicijas mes nematome prasmės“, – pridūrė socialdemokratas.

G. Palucko manymu, tai, jog remti G. Nausėdą buvo tinkama sprendimas, rodo ir kitų partijų kandidatų pasirodymas prezidento rinkimų pirmajame ture.

LVŽS pirmininkas prognozuoja galimas koalicijas po Seimo rinkimų: pasiuntė žinutę socialdemokratams

Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kalbėdamas apie artėjančius Seimo rinkimus, ir tai, kokie pokyčiai bus matomi Seime, tikino – su buvusio bendražygio S. Skvernelio vadovaujama partija „Vardan Lietuvos“ bendrą darbą, vargu, ar įsivaizduotų.

„Sunku pasakyti, kokie skaičiai bus, kokia partija turės kokias frakcijas. Šnekant apie Demokratų sąjungą, tai iš tikrųjų ten yra buvusių valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių, kurie, mes vadiname, mus išdavė – jie gal kitaip vadina. Tai atitinkamai sunku įsivaizduoti darbą koalicijoje“, – neslėpė buvęs Seimo narys.

„Kai įvyks rinkimai, jeigu bus demokratų frakcija didesnė nei telpa į liftą – tai gali tekti svarstyti“, – pridūrė jis, klausiamas, ar jungtųsi į koaliciją, jeigu kitokio scenarijaus nebūtų.

Visgi, spalį vyksiančiame balsavime prognozuojant socialdemokratų pergalę, „valstietis“ pasiuntė žinutę šios partijos atstovams ir pakvietė apjungti jėgas. R. Karbauskis mano, jog LVŽS ir LSDP galėtų sutarti antrame Seimo rinkimų ture remti viena kitos keliamus kandidatus vienmandatėse apygardose.

„Dabar man didesnis klausimas – čia galbūt žinutė socialdemokratams – kad mes per mažai šnekamės apie tai, kad reiktų bandyti galvoti, koncentruoti pastangas ir balsus tam, kad neleisti liberalams laimėti antrojo Seimo rinkimų turo“, – sakė R. Karbauskis

„Tam reikia susitarimo, kad antruose turuose vieni kitus palaikytume. Tai būtų protinga sutarimas, nes tai, ką mes padarėme prieš prezidento rinkimų pirmąjį turą, nuspręsdami nekelti savo kandidato rinkimuose (...), buvo tam, kad koncentruoti balsus aplink vieną kandidatą“, – pavyzdžiu situaciją iliustravo jis.

Visgi, LVŽS vadovas patikino, kad jo vedama partija šiuo metu normalaus kontakto su socialdemokratais neturi.

„Kol kas jokios (reakcijos – ELTA)“, – pažymėjo R. Karbauskis.

R. Karbauskis nemato prasmės remti vieną iš kandidatų, regi I. Vėgėlę politikoje

LVŽS pirmininkas R. Karbauskis sako, kad nėra prasmės partijai pareikšti paramą vienam iš kandidatų, nes „valstiečių“ rinkėjai esą ir taip balsuos už dabartinį šalies vadovą.

„Penktadienį turėsime partijos tarybos posėdį, kažkokį sprendimą darysime, bet manau, kad dabar tai nelabai svarbu, nes, logiškai mąstant, mūsų rinkėjai net nesikreipiant į juos, balsuos už dabartinį prezidentą ir akivaizdu, kad ne už Ingridą Šimonytę“, – BNS pirmadienį sakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, G. Nausėda yra LVŽS rinkėjų ir partijos „vertybių pusėje“.

R. Karbauskis gerai vertina „valstiečių“ paremto ir trečioje vietoje likusio Igno Vėgėlės pasirodymą prezidento rinkimuose bei mato jo perspektyvą politikoje, pažymėdamas, kad konkrečių planų dėl Seimo rinkimų kol kas nėra.

„Gautas tikrai didelis palaikymas. (...) „Tą palaikymą linkėčiau konvertuoti į tolimesnį dalyvavimą politikoje, o su kuo ir kaip dalyvaus – dabar nėra jokių sprendimų ir planų. Mes visi šnekamės. Ir jis šnekasi, matyt, su ne viena partija apie galimybes“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

Kalbant apie nepavykusį dvigubos pilietybės referendumą, R. Karbauskio manymu, pritrūko politikų agitacijos šiam klausimui.

„Labiausiai stebina, kad dalyvavo tik 7-8 proc. visų užsienyje registruotų Lietuvos piliečių, labai mažai. Reiškia, mūsų valdžia per trejus su puse metų nesugebėjo šnekėtis su Pasaulio lietuvių bendruomene, kad ją suaktyvintų“, – tvirtino LVŽS pirmininkas.

Logiškai mąstant, mūsų rinkėjai net nesikreipiant į juos, balsuos už dabartinį prezidentą ir akivaizdu, kad ne už Ingridą Šimonytę.

Tuo metu referendumo iniciatorė Dalia Asanavičiūtė pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje pažymėjo, kad didžiausią įtaką sėkmei turi Lietuvoje balsuojančiųjų aktyvumas.

Antrajame Lietuvos prezidento rinkimų ture susitiks daugiau nei 44 proc. balsų surinkęs G. Nausėda ir beveik 20 proc. rinkėjų paramos sulaukusi I. Šimonytė.

Išankstiniais VRK duomenimis, advokatas I. Vėgėlė surinko 12,4 proc., partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis – 9,3 proc., medikas E. Vaitkus – per 7,3 proc., teisininkas Dainius Žalimas – 3,5 proc., Darbo partijos lyderis Seimo narys Andrius Mazuronis ir buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas – po 1,4 proc. balsų

Referendume dėl dvigubos pilietybės dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 arba beveik 59 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 arba 74,13 proc. balsavusiųjų, tačiau Konstitucijos pataisai priimti pritrūko apie 166 tūkst. tam pritariančiųjų balsų.

Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai, todėl buvo privalu surinkti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų balsų.