„Aš labai teigiamai vertinu, žinau, kiek A. M. Brazauskas yra padaręs Lietuvai. Gal žmonės neprisimena, tai buvęs Seimo pirmininkas, buvęs pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentas, buvęs premjeras“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikas.

Jo teigimu, A. M. Brazauskas daug nusipelnęs ir Kaunui, ir visai Lietuvai.

„Šitoje situacijoje Kaunas tikrai turi pagrindą dėkoti šitam žmogui, buvusiam prezidentui. Tik vienintelis klausimas, dėl kurio abejočiau, ar pati vieta gerai pasirinkta, tai yra Istorinė Prezidentūra“, – iškėlė abejonę R. Karbauskis.

Šitoje situacijoje Kaunas tikrai turi pagrindą dėkoti šitam žmogui, buvusiam prezidentui.

„Truputį ne ta vieta, kur reikėtų šnekėti apie dabartinės atkurtos Lietuvos prezidentus. Tikrai A. M. Brazauskas nebus vienintelis, kuriam Kaunas norės perspektyvoje pastatyti paminklą, būtent prezidentų prasme“, – sakė jis ir pridūrė, jog Istorinės Prezidentūros kieme pastačius paminklą A. M. Brazauskui, kitiems prezidentams įamžinti vietos jau neliktų.

Siūlymą buvusiam šalies vadovui statyti paminklą laikinojoje sostinėje kitą savaitę Kauno miesto tarybai ketina pateikti šios savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis.

Nors savivaldybės tarybos projekte nurodoma, jog paminklo vietą planuojama parinkti konkurso būdu, V. Matijošaitis užsiminė apie Istorinės Prezidentūros kiemelį, sakydamas, jog būtent čia įamžintas tarpukario prezidentų atminimas, tačiau „neturime deramo atminimo ženklo“ A. M. Brazauskui.

Istorinės Prezidentūros kiemelis yra valdomas Kultūros ministerijos. Ministras Simonas Kairys Kauno savivaldybės idėją yra pavadinęs bloga ir sakęs, kad kiemelyje pagarba turėtų būti atiduota šalies tarpukario prezidentams.

A. M. Brazauskas Lietuvos prezidento pareigas vykdė 1993–1998 metais, o 2001–2006 metais buvo Vyriausybės vadovu.

Jis taip pat buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 1992–1993 metais ėjo Seimo pirmininko pareigas, sovietmečiu kurį laiką vadovavo Sovietų komunistų partijos padaliniui Lietuvoje, 1988 metais jam vadovaujant Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. A. M. Brazauskas buvo išrinktas jos vadovu, vėliau tapo Lietuvos demokratinės darbo, Lietuvos socialdemokratų partijų pirmininku.

A. M. Brazauskas po sunkios ligos mirė 2010 metų birželio 26 dieną.