Pasak jo, tai leistų Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai nepataikauti rusų rinkėjams ir nebendradarbiauti su rusų partijomis.

„Manau, kad tai būtų gerai, nes lenkų mažuma taptų saugesnė. Diskutuodami su mumis jie kartais argumentuoja, kad dėl to jie yra priversti kurti koalicijas su Rusijos mažuma. Tai nėra gerai turint omenyje, kad mes žinome, jog Rusija abejose šalyse yra laikoma grėsme“, – interviu BNS ketvirtadienį sakė J. Czaputowiczius.

„Tačiau kai kalbamės su lenkų mažuma, mes juos suprantame, nes kartais tai yra garantija jiems būti parlamente. Tačiau jeigu jie rinkimuose dalyvautų patys vieni, būtų geriau“, – pridūrė jis.

„Manau, kad būtų gerai, jeigu kartelės nebūtų“, – kalbėjo ministras.

Jis teigė tai aptaręs su Lietuvos ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu.

Šiuo metu per balsavimą daugiamandatėje apygardoje partijos į Seimą patenka, jeigu surenka 5 proc., o partijų koalicijos – 7 proc. balsų.

J. Czaputowiczius taip pat paragino Lietuvą gerinti lenkų mažumos švietimo padėtį.

„Jeigu Lietuvoje bus geras lenkų švietimas, lenkų vaikai neis mokytis į rusiškas mokyklas. Taigi, turime sustiprinti lenkišką švietimą, nes ir pačiai Lietuvai svarbu, kad jos piliečiai būtų lojalūs šaliai ir jos užsienio politikai“, – sakė Lenkijos diplomatijos vadovas.

– Ar išgirdote pažadą iš Lietuvos politikų, kad Vilnius vetuos ES sankcijas Lenkijai dėl teisės viršenybės pažeidimų?

– Išgirdau, kad Lietuvos politika yra nuosekli. Mes nematome galimybių, kad balsavimas dėl sankcijų apskritai įvyktų. Taryboje jau diskutavome apie padėtį, čia taip pat jau yra įvykę klausymai. Ne tik Lietuva, bet ir daug kitų šalių yra prieš tokį kelią.

Europos Komisija nusprendė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Mes tai priimame. (...) Mes sakome, kad mūsų reformos atitinka Europos vertybes, mes turime suverenią teisę pertvarkyti mūsų teisminę sistemą, o šios pertvarkos tikslas yra ją sustiprinti, padaryti ją labiau nepriklausoma ir mes tai ginsime.

Jeigu aplankytumėte tautinių mažumų apgyvendintus regionus Lenkijoje, ar tai būtų lietuviai, ar vokiečiai, rastumėte vietovardžius jų kalbomis.

Pareiškiau šią poziciją pokalbiuose su Lietuvos prezidente ir užsienio reikalų ministru. Tai, ką išgirdau, buvo solidarumo balsas, ir kad Lietuva padarys viską, ką gali, kad balsavimas (dėl sankcijų – BNS) apskritai neįvyktų, ir kad Lietuva yra už diskusiją ir dialogą.

– Spaudos konferencijoje su Lietuvos užsienio reikalų ministru jūs sakėte, kad Lenkija vetuos bet kokias ES sankcijas Vengrijos atžvilgiu. Kodėl jūs priešinatės sankcijoms Budapeštui?

– Manome, jog mūsų regiono šalys kartais yra spaudžiamos Europos institucijų, kad jos turi laikytis ES sutarčių. Tačiau sisteminės pertvarkos yra pačių šalių reikalas. Jeigu jose vyko teisėti rinkimai, sisteminėms pertvarkoms vykdyti buvo sukurtos Vyriausybės, tai jos turi tam teisę.

Manau, kad kitos šalys irgi nenorės naudoti 7 straipsnio (numatančio galimybę panaikinti šaliai balso teisę - BNS). Šis straipsnis yra naudojamas kaip politinis instrumentas siekiant apkaltinti kai kurias šalis, kurios nori siekti suverenios politikos. Mes tai žinome, nes jis buvo panaudotas prieš Lenkiją. Todėl norime pademonstruoti solidarumą su Vengrija.

Be abejo, mes vetuosime bet kokias sankcijas, bet aš nemanau, kad visa tai nueis iki balsavimo. Atsiras daugiau šalių regione, kurios sakys, kad tai nėra pagrįsta ir kad rimtų grėsmių teisinės valstybės principo pažeidimams nėra.

Jeigu Europos Komisija arba Europos Parlamentas turi abejonių, jie gali kelti bylą Europos Teisingumo Teisme. Tai yra institucija, kuri gali spręsti šiuos klausimus, (...) nes ši institucija ir yra sukurta priimti sprendimams apie teisę.

– Kalbant apie kitas temas, šiandien jūs pasakėte, ko tikitės iš Lietuvos, kad lenkų tautinės mažumos padėtis čia taptų geresnė. Bet ar galėtumėte patikinti, kad, pavyzdžiui, Lenkijos lietuviai gaus norimą vaikų darželį Suvalkuose?

– Bet mes nenorime, kad Lietuvos vyriausybė finansuotų darželius lenkų vaikams. Mes prašome įgyvendinti tautines mažumas liečiančius mūsų dvišalius susitarimus ir tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, leisti jiems pase rašyti vardus taip, kaip jie užrašytų juos originaliomis raidėmis. Jeigu kalbėtume apie šį klausimą, lietuviai Lenkijoje gali naudoti savo raides, užsirašyti originalius vardus.

Kitas klausimas yra dvikalbiai vietovardžių pavadinimai. Jeigu aplankytumėte tautinių mažumų apgyvendintus regionus Lenkijoje, ar tai būtų lietuviai, ar vokiečiai, rastumėte vietovardžius jų kalbomis.

Dar vienas klausimas – anksčiau čia nacionalizuoto turto sugrąžinimas. Mes neturime tokio pobūdžio problemos su lietuvių mažuma Lenkijoje.

Be to, mažumoms Lenkijoje netaikoma patekimo į parlamentą kartelė, todėl Lenkijos parlamente nuolatos yra vokiečių mažumos atstovai. Lietuvoje mažuma susiduria su kartele, kaip ir kitos partijos. Tai nėra gera norma.

– Norėtumėte, kad Lietuva pakeistų šią normą?

– Manau, kad tai būtų gerai, nes lenkų mažuma taptų saugesnė. Diskutuodami su mumis jie kartais argumentuoja, kad dėl to jie yra priversti kurti koalicijas su Rusijos mažuma. Tai nėra gerai turint omenyje, kad mes žinome, jog Rusija abejose šalyse yra laikoma grėsme.

Tačiau kai kalbamės su lenkų mažuma, mes juos suprantame, nes kartais tai yra garantija jiems būti parlamente. Tačiau jeigu jie rinkimuose dalyvautų patys vieni, būtų geriau.

– Tai jūs norite, kad Lietuva panaikintų šią kartelę, ar kad ją sumažintų?

– Mes tai aptarėme su ministru pirmininku ir aš iškėliau šį klausimą, kad Lenkijos mažuma kartais yra artimesnė Rusijai, o mes to nepalaikome.

– Tai jūs norite, kad Lietuva panaikintų šią kartelę? Taip ar ne?

– Manau, kad būtų gerai, jeigu kartelės nebūtų.

– Ir vis dėlto, problemos, apie kurias jūs kalbate, jos neišnyko, tiesa? Lietuvos lenkų mažuma negali rašyti savo pavardžių asmens dokumentuose originaliai, klausimas dėl vietovardžių išlieka. Tai kas nutiko per pastaruosius kelerius metus, kad dvišaliai santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos akivaizdžiai pagerėjo?

– Mes matome kai kuriuos pozityvius žingsnius, kalbame apie tam tikrus pažadus. Matome signalą, kad egzistuoja langas situacijai pagerinti.

Pirmiausia, Lietuvoje pradėtos transliuoti penkios Lenkijos televizijos programos, o tai leidžia lenkams matyti lenkišką kultūrą, girdėti lenkų kalbą. Tai kur kas geriau, nei žiūrėti rusišką televiziją.

Antra, Lenkijos švietimo ministrės vizito Lietuvoje metu nuspręsta įkurti ekspertų komisiją, kuri nagrinėtų tam tikrus klausimus, kuriuos šiandien aptariau su ministru pirmininku ir užsienio reikalų ministru.

Be to, Lietuvos parlamente yra registruota pataisa dėl asmenvardžių rašymo. Laikome tai gražiais gestais ir tikime to tęstinumu. Tuo pačiu metu turime bendrus interesus kuriant energetinį saugumą, kitais metais grįšime čia vykdyti oro policijos misijos, bendradarbiaujame Europos Sąjungoje. Tai geros erdvės bendradarbiavimui.

– Kiek įtakos dvišaliams santykiams turėjo verslo sąlygų gerinimas „Orlen Lietuva“?

– Vertiname, kad Lietuvos vyriausybė laikosi sprendimo atstatyti (Rengės – BNS) ruožą. Žinoma, tai labai svarbu „Orlen Lietuvos“ efektyvumui ir pelningumui čia, nes Lenkijoje buvo nesuprasta, kodėl Lietuva tuo pačiu metu kviečiasi kitus investuotojus, nors čia esančiai lenkiškai kompanijai buvo sudarytos kur kas prastesnės sąlygos, nei kitoms kompanijoms. Taigi, tai buvo svarbus gestas (...).

– 2017 metais Lenkijos ambasadorė Urszula Doroszewska (Uršula Doroševska) pareiškė, kad švęsti gegužės 9-ąją nedera, nors tai daro Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis. Tos pačios partijos nario Michalo Mackevičiaus vadovo Lietuvos lenkų sąjunga buvo tiriama Lenkijos prokuratūros. Jūs pasitikite šia partija?

– Atsakydamas į ankstesnius klausimus jau pasakojau jums, ką jie sako apie bendradarbiavimą su rusais. Tai jūsų įstatymas dėl rinkimų sistemos, kuris priverčia juos (taip elgtis – BNS) ir jie turi ginti savo teises kartu su kita mažuma. (...) Bet, žinoma, mes žinome apie šį ginčą, visiškai palaikome mūsų ambasadorę, ji atstovauja mūsų pozicijai.

Jeigu kažkam reikia tyrimo, jis vyks. Tačiau jie turi ginti lenkų teises, nes asmenvardžių, švietimo ir kai kuriais kitais klausimais jos yra ribotos. (...) Vis dėlto matome, kad kai kam trūksta atskaitingumo prieš juos remiančias Lenkijos institucijas.

Bet tai neturi nieko bendro su politine veikla. Politinė veikla yra jų pačių reikalas, bet, kaip jau sakiau, jų nuomone, jie yra priversti, jie turi gintis ir turi vienytis su rusų mažuma dėl rinkimų sistemos, kuri neatitinka europinių standartų.

Taigi, turime neleisti šiam argumentui egzistuoti, jei tik yra tokia galimybė. Jei įstatymas būtų pakeistas, jie bent jau nebegalėtų naudoti tokio argumento.

Galbūt bus vyresnių žmonių, kurie išliks arti rusų, nes jais yra pasinaudojama. Tačiau jeigu Lietuvoje bus geras lenkų švietimas, lenkų vaikai neis mokytis į rusiškas mokyklas. Taigi, turime sustiprinti lenkišką švietimą, nes ir pačiai Lietuvai svarbu, kad jos piliečiai būtų lojalūs šaliai ir jos užsienio politikai.

– Ačiū jums už jūsų laiką, ministre.