Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Referendumo įstatymuose siūloma naujai reglamentuoti jų darbo apmokėjimą. Šių įstatymų pataisas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo komiteto pirmininkas Povilas Urbšys. Projektų iniciatoriai - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Teisingumo ministerija.

Įstatymais sureguliavus rinkimų komisijų vadovų ir narių darbo apmokėjimą, tikimasi didesnio skaidrumo, didinant komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, sekretoriams ir komisijų nariams mokamo atlyginimo dydžius.

Įstatymų pakeitimų projektais siūloma nustatyti konkrečius atlyginimo tarifinius dydžius rinkimų komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, sekretoriams ir komisijų nariams. Šiuo metu jų darbo užmokestis skaičiuojamas taikant bazinį mėnesinį algos (BMA) dydį. Šį dydį siūloma keisti pareiginės algos baziniu dydžiu, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas.

Įstatymuose siūloma nustatyti, kad už darbo dieną rinkimų, referendumo komisijose, taip pat už darbą balsavimo komisijose turi būti atlyginama pagal šiuos naujus tarifus: apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkams - 0,31 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio; apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams - 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio. Apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų pirmininkams - 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio; apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams - 0,2 pareiginės algos bazinio dydžio. Balsavimo komisijų Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose: pirmininkams - 0,31 pareiginės algos bazinio dydžio, nariams - 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio.

Kadangi pagal galiojantį teisinį reguliavimą nebuvo nustatyta aiškių kriterijų, kuriais vadovaujantis turėjo būti nustatytas konkretus atlyginimo dydis, be to, atlyginimas komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, sekretoriams ir komisijų nariams faktiškai buvo skaičiuojamas pagal Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarime numatytus maksimalius dydžius, siekiant teisinio aiškumo, įstatymų projektuose atsisakoma galimybės taikyti skirtingus tarifus ir siūloma nustatyti fiksuotą tarifo dydį. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento duomenis dėl šalies vidutinio darbo užmokesčio 2008-2016 metais didėjimo, įstatymų projektais atlyginimų dydžius siūloma didinti atitinkamai 14-22 procentais.

Projektų autoriai siūlo neatsisakyti šiuo metu Vyriausybės nutarime numatytų vienkartinių piniginių išmokų, skirtų už labai gerą darbą rinkimų ir referendumo komisijose rinkimų komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, rinkimų komisijų sekretoriams ir nariams skatinti.

Pagal įregistruotą projektą, rinkimų komisijų nariai, pirmininkai, pirmininko pavaduotojai ir komisijų sekretoriai už labai gerą darbą rinkimų komisijose gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka. Ši išmoka negalėtų būti didesnė kaip 100 procentų per visą darbo rinkimų komisijose laikotarpį gautų mėnesinių atlyginimų vidurkio, neviršijant atitinkamos komisijos išlaidų sąmatoje skatinimui numatytų lėšų. Vienkartinės piniginės išmokos dydis būtų nustatomas atsižvelgiant į atlikto darbo apimtį, kokybę ir sudėtingumą.

Sprendimus dėl apygardų rinkimų komisijų pirmininkų skatinimo priimtų Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į jų atliktą darbą organizuojant ir vykdant rinkimus ir atsiskaitymą už komisijoms skirtų lėšų panaudojimą. Šių komisijų pirmininkų pavaduotojai, komisijų nariai bei komisijų sekretoriai galėtų būti skatinami vienkartine pinigine išmoka Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, jeigu yra apygardos rinkimų komisijos pirmininko teikimas.

Sprendimus dėl apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų skatinimo priimtų apygardų rinkimų komisijos. Šių komisijų pirmininkų pavaduotojai, komisijų nariai bei komisijų sekretoriai galėtų būti skatinami vienkartine pinigine išmoka atitinkamos apygardos rinkimų komisijos sprendimu, jeigu yra apylinkės rinkimų komisijos pirmininko teikimas.

„Darbo užmokesčio fondo dalis skatinimo išmokoms yra tam tikra priemonė, kuri drausmina, o kartu ir motyvuoja komisijų pirmininkus ir narius tinkamai atlikti savo pareigas ir, pasibaigus rinkimams, laiku atsiskaityti Vyriausiajai rinkimų komisijai už biudžeto lėšų panaudojimą“, - mano įstatymų pataisų autoriai.

Pagal projektą, rinkimų komisijų samdomų darbuotojų darbo užmokestis būtų nustatomas šalių susitarimu terminuotoje darbo sutartyje vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme numatytais darbo apmokėjimo dydžiais.

Siūloma numatyti, kad įstatymų projektai įsigaliotų 2018 m. liepos 1 d.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkams, taip pat balsavimo komisijų Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose pirmininkams mokama iki 1 BMA, apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams, taip pat apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų pirmininkams bei balsavimo komisijų diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose nariams - iki 0,8 BMA, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams - iki 0,6 BMA.

Šiuo metu rinkimų komisijos samdomų darbuotojų darbo užmokestis nustatomas šalių susitarimu terminuotoje darbo sutartyje, už darbo dieną taikant 0,51-0,95 BMA dydžio atlygį.