Tuo metu į rinkimų peržiūros grupę po pasitraukimo sugrįžusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija jokių rinkimų tvarkos pokyčių, pasak A. Vyšniausko, nėra pateikusi. Pati „valstiečių“ atstovė Agnė Širinskienė sako, kad LVŽS taryba yra priėmusi sprendimą, kuriuos iš siūlymų, jau priimtų darbo grupėje, jie palaikys, o kurių – ne. Atskirų pasiūlymų „valstiečiai“ teikti neketina.

A. Vyšniauskas: dabar grupės tikslas – ne kažkokių pasiūlymų laukti

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys A. Vyšniauskas teigia, kad grupės darbų terminai nusikėlė vėlesniam laikui, kadangi VRK pastabų ir siūlymų buvo laukta ilgiau, nei planuota. Visgi konservatorius pažymi, kad Komisija atliko kokybišką ir svarbų darbą.

„Greičiausiai Seimo valdybos prašysime bent mėnesiui pratęsti darbo terminą, nes VRK užtruko mėnesiu ilgiau, nei planavome, dėl jų dalies. Jie atliko labai gerą ir didelį darbą, perkratė visą projektą, atsakė į visus klausimus, atliko daug redakcinio darbo“, – Eltai situaciją rinkimų peržiūros grupėje pristatė A. Vyšniauskas.

Parlamentaras pažymi, kad rengiamą Rinkimų kodekso projektą dar reikės suderinti su trimis kitais šiuo metu Seime svarstomais projektais, kurie taip pat turės įtakos rinkimų tvarkai: Konstitucijos pataisa dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo, Referendumo įstatymo projektu bei pataisomis dėl galimybės į Seimą kandidatuoti apkaltos būdu pašalintiems politikams. Pasak konservatoriaus, darbo grupė susirinks į dar vieną posėdį, apsvarstys VRK pateiktas pastabas, o tuomet Seimo valdybai reikės apsispręsti, kada Rinkimų kodekso projektas bus įtrauktas į parlamento darbotvarkę.

Nors LVŽS į šią darbo grupę sugrįžo gegužės pradžioje, jau po sutarto termino, kuomet Rinkimų kodekso projektui partijos galėjo pateikti savo siūlymus, A. Vyšniauskas „valstiečiams“, kaip didžiausiai opozicinei frakcijai, tuomet padarė išimtį ir leido įtraukti ir jų siūlymus. Visgi LVŽS, pasak darbo grupės vadovo, iki šiol nepateikė savo idėjų, kurias norėtų pateikti šiam projektui.

„Nepateikė. Nieko negavau iš „valstiečių“. Nežinau, ar jie pateiks. Manau, mūsų darbo grupės tikslas dabar – jau ne ten kažkokių pasiūlymų laukti, laiškų ir kitų dalykų, bet tiesiog užbaigti tai, ką pradėjome“, – teigė A. Vyšniauskas, kartu akcentuodamas, kad „valstiečių“ parlamentarai pataisas Rinkimų kodeksui dar galėtų pateikti, projektą svarstant Seimo komitetuose.

A. Širinskienė: pateiksime reakciją į kitų partijų siūlymus

Į darbo grupę LVŽS frakcijos deleguota A. Širinskienė sako, kad jos politinė jėga naujų idėjų Rinkimų kodeksui neteiks, kadangi visas konkretus projektas šiuo metu dar nėra pateiktas darbo grupei, todėl ir siūlymų jam „valstiečiai“ neturi. Visgi LVŽS taryba, jos teigimu, yra priėmusi vertinimus dėl kitų partijų pateiktų rinkimų tvarkos pokyčių idėjų.

„Mūsų taryba yra patvirtinusi tam tikras nuostatas, kaip ji vertina vienus ar kitus jau priimtus sprendimus rinkimų peržiūros grupėje. Net neabejoju, kad šią savaitę Vyšniauską pasieks tie sprendimai, kurie tarybos lygmeniu yra priimti“, – Eltai sakė A. Širinskienė.

Vienas iš tarybos sprendimų – nepalaikyti siūlymo suvienodinti rinkimų komitetams ir partijoms taikomus reguliavimus.

„Mūsų taryba pasisakė už tai, kad komitetų veikla nebūtų apsunkinta ir tikrai neprilyginta partijų veiklai. Nes ir Konstitucinis Teismas darė aiškią takoskyrą tarp partijų veiklos, kuri yra nuolatinė, ir komitetų, kaip tam tikrų vietų, kur susiburia partijoms nepriklausantys žmonės vien tam, kad dalyvautų konkrečiuose rinkimuose daugiamandatėse apygardose“, – pasakojo parlamentarė, kartu pridurdama, kad visgi palaiko, jog tiek komitetams, tiek partijoms būtų taikomos vienodos finansinės apskaitos taisyklės.

Nepalaikys siūlymo partijoms leisti steigti analitinius centrus

A. Širinskienė taip pat teigė, kad „valstiečių“ partijos taryba nusprendė nepalaikyti TS-LKD iniciatyvos leisti partijoms steigti nuo verslo paramos atribotus analitinius centrus, kurie, konservatorių nuomone, galėtų stiprinti pačias politines partijas.

„Mes matome, kad per teisę steigti įvairius institutus ir leisti jiems gauti finansavimą ne tik iš partijų, bet ir iš įvairių fondų, panašu, juridinių asmenų rėmimas partijos veiklai pamažu grįžtų. Galbūt ne tiesiogiai, per aplinkui, per institutų veiklą“, – mano LVŽS frakcijos parlamentarė.

Ji tikina, kad partijos jau ir dabar gali iš savo finansų pasitelkti ekspertų, analitikų paslaugas. Tuo metu partijoms leidus steigti analitinius centrus, jos nuomone, būtų sudaryta galimybė juridiniams asmenims finansuoti jiems palankias politines jėgas.

„Siūlymas, kurį mūsų taryba labai kritiškai vertina, tai valdančiųjų noras leisti kurti įvairius institutus, kurie būtų finansuojami partijų ir galbūt netgi fondų iš užsienio. Kaip žinoma, Lietuvoje buvo atsisakyta juridinių asmenų finansavimo būtent dėl skaidrumo, nes savo laiku prezidentės Grybauskaitės iniciatyva buvo pastebėta, kad partijas dažnai linksta paremti ir laimėję konkursus viešajame sektoriuje subjektai. Kilo daug klausimų, ar taip nėra bandoma atsilyginti už konkursų laimėjimą. Būtent tų skandalų, kurie tuo metu Darbo partijai kilo, aplinkoje buvo uždraustas juridinių asmenų rėmimas“, – teigė „valstietė“, kartu primindama ir valdančiosios Liberalų sąjūdžio (LRLS) partijos bylą.

„Nepamirškime, kad Liberalų sąjūdžio, kuri yra įtariama partija „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, vieni iš kaltinimų yra finansavimo gavimas per institutus“, – akcentavo A. Širinskienė.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri peržiūrėjo Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrino teikiamus siūlymus ir ketina pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus.

Visgi dar prieš pradedant grupės darbą, LVŽS paskelbė apie pasitraukimą, tuomet tvirtindami, kad iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji.

Tačiau TS-LKD gegužės pradžioje pranešė siūlanti nekeisti esamų Seimo, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų. Į tai bematant sureagavo „valstiečiai“ ir kitą dieną informavo, kad, šios partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui pasiūlius, LVŽS frakcija grįžta į darbo grupę.

Darbo grupę šiuo metu sudaro: A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD frakcija), Andrius Kupčinskas (TS-LKD frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė), Agnė Širinskienė (LVŽS frakcija), Rūta Miliūtė (LVŽS frakcija).

Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.