Ekspremjero teigimu, dešinieji ne tik praleido progą atnaujinti Vyriausybę, bet ir parodė, kad dabartinių valdančiųjų veikla grįsta nuolatiniu melu. Todėl, konstatuoja S. Skvernelis, dabartinė valdžia „bankrutavo“.

„Manau, kad buvo praleista proga atnaujinti Vyriausybę ir išspręsti giluminius klausimus. Dabar juos užšaldė arba nukėlė į ateitį – juk tie ministrai, kurie negeba dirbti, jie ir nepradės dirbti. Taigi nebuvo pasinaudota proga“, – Eltai teigė S. Skvernelis, stebėdamasis, kodėl atsakomybė dėl klusios krizės teko valstybinių įmonių vadovams, o ne politikams.

„Buvo aiškiai įvardinta, kad (užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai – ELTA) prisiima atsakomybę... Bet kodėl ją tiesiog suvertė ant valstybės įmonės – „Lietuvos geležinkelių“. Matyt, greitai bus ir ant uosto vadovų. Tai to aš nesuprantu“, – teigė jis.

S. Skvernelio teigimu, tai dar vienas pavyzdys, kai dešinieji nesilaiko prieš rinkimus deklaruotų pažadų ir vertybių.

Dabar juos užšaldė arba nukėlė į ateitį – juk tie ministrai, kurie negeba dirbti, jie ir nepradės dirbti.

„Nesilaikoma to, kas buvo deklaruojama prieš rinkimus ir po rinkimų apie aukštą politinės atsakomybės lygį, standartus, moralę ir visa kita. Valdžia tiesiog bankrutavo“, – sakė parlamentaras.

„Žiūrint į tai, kas per tuos metus įvyko – tai jie melavo. Melavo, kad turi naują pandemijos valdymo strategiją, melavo, kad turi kažkokį mistinį planą, melavo, kad mokesčių sistema bus reformuota ir kad bus sudaryta darbo grupė, kuri pabaigs ir pristatys rudenį visos mokesčių sistemos pertvarką, melavo, kad nebus įvesti nauji mokesčiai. Dabar ir toliau meluojama“, – konstatavo jis.

„Kaip kažkada sakė vienas garsiausias šalies profesorius – mums reikia nemeluojančios valdžios. Tai dabar atsitiko geriausia, kas galėjo atsitikti Lietuvai“, – ironizavo S. Skvernelis.

Ironiškai S. Skvernelis įvertino ir pastabą, kad dabartinė jo kritika I. Šimonytės sprendimui gali būti įvertinta kaip nesąžininga, mat jis pats prieš kelerius metus vadovaudamas Ministrų Kabinetui nesutiko atleisti į skandalus įsivėlusio tuomečio susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus.

Narkevičiaus kotletas už 40 eurų yra gerokai didesnė problema valstybei nei trąšų klausimas su puse milijardo nuostoliu.

„Narkevičiaus kotletas už 40 eurų yra gerokai didesnė problema valstybei nei trąšų klausimas su puse milijardo nuostoliu. Nėra ką lyginti, Narkevičius gerokai didesnę reparacinę žalą padarė Lietuvai ir jos ekonomikai“, – ironizuodamas apibendrino S. Skvernelis.

Premjerė antradienio vakarą pareiškė, kad po skandalo, kilusio dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, Vyriausybės sudėtis nesikeis. Pasak jos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis liks užimamuose postuose, o Vyriausybė toliau tęs darbus, nes, akcentavo premjerė, šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos.

Skandalas pareikalavo „Lietuvos geležinkelių“ vadovo kėdės

Antradienio vakarą „Lietuvos geležinkelių“ valdyba pranešė nutarusi, kad įmonės direktorius Mantas Bartuška pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio.

Anot valdybos pirmininko Kęstučio Šliužo, šis bendras valdybos ir M. Bartuškos sprendimas priimtas „siekiant deeskaluoti situaciją ir minimizuoti reputacines rizikas, susijusias su įmone, visų suinteresuotų šalių labui ir verslo tęstinumui“.

ELTA primena, kad Vyriausybėje krizė kilo, kai pastarąją savaitę įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.

M. Bartuškos teigimu, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.