„Prezidento rinkimų kampanijoje nedalyvauti, pasakyti, kad Liberalų sąjūdis neturi tinkamo kandidato – tikrai mane nustebino, atvirai pasakius“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis.

„Manyčiau, kad partija, juo labiau partija, esanti vadžioje, pretenduojanti gerai pasirodyti kituose rinkimuose, neturi savo kandidato, sakant, kad šitie rinkimai prezidento mažiau įdomūs. Manau, kad bus labai įdomūs, labai spalvingi, turime daug stiprių kandidatų. Tai nedalyvauti politinei partijai manau nėra teisingas žingsnis“, – teigė jis.

Liberalų sąjūdžio pirmininkei, Seimo vadovei Viktorijai Čmilytei-Nielsen apsisprendus nekandidatuoti kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose, partija kandidato juose planuoja neturėti. Apie savo sprendimą V. Čmilytė-Nielsen antradienio vakarą pranešė Liberalų sąjūdžio valdybai.

Liberalų sąjūdžio valdyba vienbalsiai apsisprendė nedalyvauti prezidento rinkimuose ir visą dėmesį skirti Seimo bei Europos Parlamento rinkimams. V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad jai „logiška būtų“ vesti partiją Seimo rinkimuose ir pakartojo į Europos Parlamentą nekandidatuosianti.

Liberalų sąjūdis taip pat kol kas neplanuoja remti ir kitų partijų kandidatų prezidento rinkimuose. Gautinį sprendimą dėl partijos dalyvavimo prezidento rinkimuose gruodžio 9 dieną priims Liberalų sąjūdžio taryba.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo apsisprendimą dalyvauti rinkimuose žada paskelbti gruodžio 7 dieną.

Šią savaitę advokatas Ignas Vėgėlė pranešė dalyvausiantis kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Prezidento rinkimų kampanijoje nedalyvauti, pasakyti, kad Liberalų sąjūdis neturi tinkamo kandidato – tikrai mane nustebino, atvirai pasakius.

Premjerę Ingridą Šimonytę yra iškėlusi valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga būsimuose rinkimuose kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ –  buvusio krašto apsaugos viceministro ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko kandidatūrą.

Laisvės partija kelia buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, „Laisvė ir teisingumas“ – savo laikinojo pirmininko Artūro Paulausko kandidatūrą.

Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose pranešė ir buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.

S. Skvernelis: prie „Vardan Lietuvos“ prisijungusi S. Lengvinienė buvo „agrolaisvietė“

Praėjusią savaitę Laisvės partiją palikusi ir prie Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ prisijungusi Silva Lengvinienė buvo „agrolaisvietė“, sako S. Skvernelis. Pasak partijos pirmininko, S. Lengvinienė prisijungė prie demokratų, nes „laisviečiai“ parlamente rūpinosi tik trijų klausimų – partnerystės, narkotikų dekriminalizavimo ir Stambulo konvencijos ratifikavimo – įgyvendinimu.

„Būnant Laisvės partijoje žmogus jautėsi labai nekomfortabiliai, kadangi partija be savo tų trijų klausimų daugiau nieko nemato – nemato, kad be Vilniaus yra kita Lietuva“, – penktadienį Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

„Silva Lengvinienė yra regiono politikė, turi ilgametę savivaldybės tarybos nario patirtį, dirbusi daugybėje ir savivaldybės tarybos valdymo organų, mokytoja, pedagogė ir mato daugiau tų trijų klausimų – kaip įteisinti vienalytes santuokas, dekriminalizuoti narkotikus arba ratifikuoti Stambulo konvenciją“, – aiškino jis.

Visgi, palikdama Laisvės partiją, S. Lengvinienė nurodė, kad jos politinės pažiūros – liberalios. Klausiamas, ar demokratai mėgins kaip nors perkalbėti frakcijos kolegę, S. Skvernelis patikino, kad to nebus.

„(„Vardan Lietuvos“ – ELTA) ne tokia diktatūrinė politinė organizacija, kad turėtume žmonėms laužyti rankas“, – kalbėjo jis.

„Galima pasišaipyti – kaip mūsų kai kuriuos kolegas Liberalų sąjūdis vadina „agroliberalais“, tai, matyt, Silva Lengvinienė buvo „agrolaisvietė“, – kalbėjo Seimo narys.

S. Lengvinienė pažymėjo, kad su Demokratų sąjunga dalyvaus ir kitų metų Seimo rinkimuose.

Po S. Lengvinienės sprendimo Laisvės frakcijoje liko 10 narių, o valdančiojoje daugumoje – 72 nariai iš 141.