Kiek skeptiškiau galimybę, kad „valstiečiai“ padės parašus po bendru partijų susitarimu dėl švietimo, vertina „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis pastarąją savaitę Eltai sakė, kad stipriai abejoja, ar „valstiečiai“ turėtų tęsti darbą susitarimą dėl švietimo rengiančioje grupėje. Kaip R. Karbauskis aiškino, skepticizmą tokių derybų atžvilgiu lemia tiek, jo požiūriu, vertybiniai skirtumai tarp opozicinių „valstiečių“ ir valdančiųjų, tiek įtarimai, kad Nacionalinis susitarimas dėl švietimo gali tapti konservatorių įrankiu, siekiant primesti savo pažiūras kitoms politinėms jėgoms.

Kaip „valstiečiai“ elgsis toliau, Eltai sakė ekspremjeras S. Skvernelis, priklausys ir nuo partijos atstovo derybose dėl švietimo – parlamentaro Eugenijaus Jovaišos pozicijos. O pastarasis yra sakęs, kad  „valstiečiai“ gali atsitraukti nuo ambicijų parengti bendrą partijų susitarimą. 

„Akademikas, dirbdamas ten, mato tendencijas, į kurią pusę krypstama“, – Eltai teigė S. Skvernelis, pažymėdamas, kad, nepaisant visko, politinių jėgų susitarimo dėl švietimo valstybei reikia.

„Kai sulauksime iš grupės savo atstovo įvertinimo, tuomet konkrečiai ir bus sakoma, kas yra, kokios grėsmės, kas netinka. Jei nebus surastas konsensusas, tai tada to dokumento nereikės pasirašyti“, – pridūrė jis.

Aš manau, kad reikia sulaukti bent jau turinio, koks bus, dėl ko bus tariamasi. Tai yra labai svarbus dalykas.

Visgi opozicijos lyderis pažymėjo, kad, prieš „valstiečių“ frakcijai apsisprendžiant dėl tolesnių veiksmų, reikėtų sulaukti aiškesnio turinio, kurį vis dar dėlioja susitarimą dėl švietimo rengianti darbo grupė.

„Aš manau, kad reikia sulaukti bent jau turinio, koks bus, dėl ko bus tariamasi. Tai yra labai svarbus dalykas. Tačiau jei matysime, kad tas susitarimas yra nukreiptas į tą politiką, kurią darė konservatoriai ir liberalai būdami anksčiau valdžioje (veikiant A. Kubiliaus Vyriausybei – ELTA), tai, žinoma, tuomet mes negalėsime pritarti“, – sakė S. Skvernelis.

Priminus, kad „valstiečiai“ jau suskubo pasitraukti iš vienos darbo grupės Seime, S. Skvernelis pripažino, kad tai nebuvo itin geras žingsnis.

Rima Baškienė, D. Labučio / ELTOS nuotr.

Ne visi „valstiečiai“ entuziastingai vertina pasitraukimo galimybes

Dažnai partijos pirmininkui nevengianti oponuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Rima Baškienė skeptiškai įvertino R. Karbauskio išsakytas abejones dėl galimybių tęsti darbą partijų susitarimą dėl švietimo rengiančioje grupėje. Parlamentarė mano, kad pasitraukimas iš šių derybų reikštų „valstiečių“ galimybių teikti ir su kitomis partijomis argumentuotai išdiskutuoti LVŽS programines nuostatas švietimo klausimu, išsižadėjimą.

„Visada dalyvavimas darbo grupėse ir galimybė išsakyti poziciją, diskutuoti, teikti savo argumentus yra svarbu ir netgi būtina. Pasitraukti reikštų nedalyvauti. Taip, turime savo nuomonę, bet ją išsakyti galima ir viešai. Mano argumentai panašūs buvo ir ankstesnėse pozicijose ir dabar aš manau, kad reikia dirbti“,– Eltai kalbėjo R. Baškienė

Parlamentarė mano, kad nuspręsti, ar verta pasirašyti bendrą partijų dokumentą, kuriame būtų sutariama dėl švietimo politikos gairių, galima tuomet, kai būtų parengtas galutinis dokumento variantas, o LVŽS nedalyvavimas derybose reikštų, kad jų siūlymai apskritai net nebūtų svarstomi.

„Dirbant darbo grupėje, tu gali argumentuotai ginčytis, teikti siūlymus ir galbūt mūsų argumentai nusvers ir kitų darbo grupėje nuomonę. O pasitraukti nedirbant darbo, o tiesiog sugalvojus, kad aš nenoriu, na nelabai nelabai...“, – tvirtino „valstietė“, pažymėdama, kad partijos pasitraukimas iš šio susitarimo nebūtų įžvalgus žingsnis.

Opozicija turi gebėti tarpusavyje susitarti ir ieškoti bendro, geresnio sprendimo ne dėl oponavimo, o dėl Lietuvos žmonių.

„Kai pamatysime tekstą, kuris yra bendras produktas mūsų visų, tų kurie dirbs darbo grupėje, tada mes sakykime ar jis geras, ar blogas išėjo, bet dar nemačius, iškarto pasitraukti, mano nuomone nebūtų įžvalgu. Reikia savo poziciją ir partijos programą, tikslus kelti ir sakyti viešai, suteikti galimybę jiems skambėti viešumoje“, – tvirtino „valstietė“.

Nors R. Baškienė akcentuoja, kad galutinį sprendimą dėl pasitraukimo turėtų priimti visi frakcijos nariai, jos pačios nuomone, atsitraukimas iš tokio susitarimo būtų prasmingas tik tuomet, jeigu tokio žingsnio imtųsi visa vieningai susitarusi opozicija.

„Jeigu nutartų visa opozicija kartu nedalyvauti ir teikti kitą alternatyvų projektą, tai būtų kažkokia prasmė. Ką reiškia dabar vieniems valstiečiams? Opozicija turi gebėti tarpusavyje susitarti ir ieškoti bendro, geresnio sprendimo ne dėl oponavimo, o dėl Lietuvos žmonių“, – sakė R. Baškienė, pabrėždama, kad „valstiečiams“ švietimo klausimas yra itin svarbus.

ELTA primena, kad ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kovo pradžioje inicijavo pirmąjį susitikimą su politinių partijų frakcijų Seime paskirtais atstovais, kuriame buvo aptarta Nacionalinio susitarimo dėl švietimo rašymo eiga. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė yra sakiusi, kad Partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją.

Tačiau pastarąją savaitę „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis teigė, kad, nors ir supranta, jog Lietuvai susitarimas dėl švietimo politikos gairių yra labai svarbus, esami požiūrių skirtumai ir numanomi valdančiųjų „užkulisiniai žaidimai“ tęsti bendrus darbus labai trukdo. Tai, kad „valstiečiai“ gali atsitraukti nuo ambicijų parengti bendrą partijų susitarimą dėl švietimo, neatmetė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Eugenijus Jovaiša. Būtent nuo jo nuomonės, tikino R. Karbauskis, didžiąja dalimi ir priklausys tai, kokia šiuo klausimu bus „valstiečių“ pozicija. O dėl jos, tvirtina E. Jovaiša, opoziciniai „valstiečiai“, ko gero, apsispręs jau šią savaitę.

Kovo pabaigoje „valstiečiai“ paliko parlamento valdybos sudarytos darbo grupės, turinčios parengti rinkimų sistemos pertvarką, gretas. Po pirmadienį pagarsinto Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, „valstiečių“ dalyvavimas šioje grupėje, sutiko S. Skvernelis, būtų itin naudingas.

„Pasitraukta buvo per anksti... Tikrai reikėjo padalyvauti, reikėjo pažiūrėti, kokios nuomonės yra reiškiamos, išsakyti savo poziciją, o po to žiūrėti. Jeigu dokumentas artėja prie loginės baigties ir matosi, kad neįsiklausoma arba, kad yra visiškai priešingos nuomonės, – tai tuomet reikia žengti žingsnį. Tačiau reikia bent jau pabandyti. Turi būti konstruktyvi pozicija, reikia maksimaliai dalyvauti ir atstovauti tos visuomenės dalies, kuri mus renka, interesams. Ir tik tada, jei galutinis dokumentas nėra tinkamas, reikia konstatuoti, kad yra blogai, kodėl mums nepriimtina, ir tada nepasirašyti jo“, – sakė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kovo mėnesio pradžioje inicijavo pirmąjį susitikimą su politinių partijų frakcijų Seime paskirtais atstovais, kuriame buvo aptarta Nacionalinio susitarimo dėl švietimo rašymo eiga. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė yra sakiusi, kad Partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją.

Tačiau pastarąją savaitę „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis teigė, kad, nors ir supranta, jog Lietuvai susitarimas dėl švietimo politikos gairių yra labai svarbus, esami požiūrių skirtumai ir numanomi valdančiųjų „užkulisiniai žaidimai“ tęsti bendrus darbus labai trukdo. Tai, kad „valstiečiai“ gali atsitraukti nuo ambicijų parengti bendrą partijų susitarimą dėl švietimo, neatmetė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys E. Jovaiša. Būtent nuo jo nuomonės, tikino R. Karbauskis, didžiąja dalimi ir priklausys tai, kokia šiuo klausimu bus „valstiečių“ pozicija. O dėl jos, tvirtina E. Jovaiša, opoziciniai „valstiečiai“, ko gero, apsispręs jau šią savaitę.