Pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos paskirstymas po Europos Sąjungos šalis yra trumpalaikis sprendimas, tad reikia kovoti su priežastimis, dėl kurių į Europą plūsta žmonės iš gretimo žemyno, teigia Lietuvos vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

„Šiandien mes kalbame apie krizės suvaldymą, trumpalaikius sprendimus, bet mes siūlome ieškoti ir ilgalaikių sprendimų. Tai yra kova su pasekmėmis, bet mes turime ieškoti su priežastimis, sutraukyti tuos nelegalius tinklus, kurie veikia, ir spręsti klausimus tose šalyse, iš kurių atvyksta ne ekonominiai pabėgėliai, bet tie, kuriems gresia pavojus gyvybei, sveikatai, kad būtų ten užtikrintas saugumas. Ir pabėgėlių gabenimas į Europą taip pat yra tapęs kriminaliniu verslu“, - LRT televizijoje pirmadienį sakė S.Skvernelis.

Tai, kad reikia kovoti su priežastimis, teigė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Anot jo, šiuo metu siekiama Saugumo taryboje patvirtinti rezoliuciją, kuri leistų neutralizuoti laivus, kuriais už pinigus gabenami pabėgėliai.

„Mes dabar Saugumo taryboje rengiame rezoliuciją, kurią tikrai sunku parengti, kad su tomis priežastimis kovoti. Nusikaltimo įrankiai yra laivai ir juos neutralizuoti reikia tarptautinio mandato. Mes dėl to deramės, tai yra sunku, nes reikia gauti nuolatinių Saugumo tarybos narių pritarimą, Libijos vyriausybės, kas yra labai sunku, nes ten nėra Vyriausybės stabilios, tam reikia laiko, bet tai yra jau pastangos“, - LRT televizijoje teigė L.Linkevičius.

Anot jo, Lietuva pajėgi priimti iki 250 pabėgėlių: „Aš asmeniškai manau, kad mes pajėgūs priimti iki 250 pabėgėlių ir tai yra pamatuota ir mūsų galimybių, ir kaip mes vertiname situaciją pagal tą krūvį, kokį galėtume prisiimti“.

Prezidentės vyriausioji prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė taip pat teigė, kad šalis pajėgtų priimti ki 250 pabėgėlių.

„Mes manome, kad Lietuva ir Lietuvos pozicija yra tokia, kad turėtume atsižvelgti į objektyvius kriterijus, kuriais prisidėtume prie šitos solidarumo programos. Ir solidarumas iš principo turėtų remtis savanorišku dalyvavimu. Tai Lietuva galėtų dalyvauti, jei būtų atsižvelgiama į objektyvius kriterijus: gyventojų skaičių ir bendrąjį vidaus produktą ir suskaičiavus tuos kriterijus tai turėtų 240-250 žmonių“, - televizijai teigė J.Neliupšienė.

Vidaus reikalų ministerija pirmadienį Vyriausybei pateikė projektą, pagal kurį į Lietuvą iki 2018 metų būtų priimti iki 200 Europos Komisijos skirstomų pabėgėlių, sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje.

VRM skaičiuoja, kad   pabėgėlio  integracijos Lietuvoje laikotarpis, priklausomai nuo asmens pažeidžiamumo,   Pabėgėlių  priėmimo centre gali trukti nuo 8 mėnesių iki metų, o savivaldybės teritorijoje – nuo 13 iki 60 mėnesių.

Jo išlaikymas integracijos laikotarpiu   Pabėgėlių  priėmimo centre gali kainuoti nuo maždaug 5 iki 7,4 tūkst. eurų, o savivaldybės teritorijoje – nuo 8 tūkst. iki beveik 37 tūkst. eurų.

Europos Komisija paprašė valstybių narių per dvejus metus priimti 20 tūkst. Sirijos pabėgėlių  ir paskirstyti dar 40 tūkst. į Italiją ir Graikiją plūstančių prieglobsčio prašytojų iš Sirijos ir Eritrėjos prašymų. Pagal Briuselio siūlymus, Lietuva priimtų 207 pabėgėlius ir turėtų apsvarstyti 503 prašymus dėl pabėgėlio statuso suteikimo.