Pasak jo, gautą informaciją patikrino Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra ir „nusikaltimo greičiausiai nebuvo“.

„Ta informacija, kuria mes gavom, nei nusikaltimo, nei suinteresuotumo, nei užsakymo jokių greičiausiai nebuvo“, – po uždaro Seimo NSGK posėdžio antradienį žurnalistams sakė D. Gaižauskas.

Seimo NSGK dalyvaujant STT vadovui Žydrūnui Bartkui bei generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui aiškinosi buvusio komiteto vadovo V. Bako pranešimą dėl galbūt neteisėtai rinktos informacijos vienoje iš saugumą užtikrinančių institucijų.

V. Bakas laikosi kitos nuomonės

Seimo komiteto pirmininkas D. Gaižauskas žurnalistams patvirtino, kad pranešimą dėl galimai neteisėto informacijos rinkimo teisėsaugos institucijos tikrino „devynis arba dešimt mėnesių“. Anot jo, „neliko jokių abejonių, kad ta informacija patikrinta tikrai profesionaliai“.

„Informacija, kuri buvo pateikta, buvo patikrinta dviejų institucijų – Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, informacija tikrai buvo patikrinta laikantis visų įstatymo reikalavimų ir visos abejonės išsklaidytos. Dar kartą noriu akcentuoti – patikrino informaciją dvi nepriklausomos institucijos“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

NSGK vadovas Dainius Gaižauskas, K. Kovalėlio / Fotobanko nuotr.

Tyrimą Seimo valdybai dėl to pasiūlęs inicijuoti V. Bakas savo nuomonės nekeičia ir po komiteto posėdžio su STT bei prokuratūros vadovais.

„Aš esu tos pačios nuomonės, kurios laikiausi iki šiol, ir manau, kad Seimo valdyba turi priimti sprendimą, kad mes apsaugotumėm savo piliečių teisę į privatumą, teisę į asmens duomenų apsaugą ir tobulintumėm savo tarnybų veiklą“, – žurnalistams sakė V. Bakas.

„Aš manau, kad klausimai yra jautrūs, pagrįsti, todėl aš manyčiau, kad prieš darant išvadas ar sprendimus Seimo valdyba turi priimti sprendimus (dėl tyrimo – BNS)“, – sakė V. Bakas.

Į žurnalistų klausimus, ar jo neįtikino institucijų atsakymai, kad nusikalstamos veikos nebuvo, buvęs NSGK vadovas neatsakė.

Yra tam tikrų niuansų, kurių atskleidimas tikrai naudos neduos, mes tai žinom, kaip parlamentas, bet jei pateiksim į viešumą, gali būti įvairių aplinkybių, kodėl nenorime pateikti tos informacijos.

Tuo tarpu dabartinis NSGK pirmininkas D. Gaižauskas teigė, kad V. Bako pranešimas dėl galbūt neteisėtai rinktos informacijos vienoje iš saugumą užtikrinančių institucijų galimai buvo „subjektyvus vertinimas ir neatitiko tikrovės“.

„Mums buvo labai svarbu, aš už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos gali daryti nusikalstamą veiką ar viršyti įgaliojimus, tokių duomenų šiai dienai nėra ir galiu nuraminti, kad šitas skandalas ir šitas, kaip sakyčiau, burbulas, subliuško“, – pažymėjo D. Gaižauskas.

Daugiau informacijos NSGK vadovas neatskleidė, argumentuodamas, kad ji yra su slaptumo žyma.

„Yra tam tikrų niuansų, kurių atskleidimas tikrai naudos neduos, mes tai žinom, kaip parlamentas, bet jei pateiksim į viešumą, gali būti įvairių aplinkybių, kodėl nenorime pateikti tos informacijos“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Jis neatskleidė, apie kurią instituciją buvo gautas pranešimas, o į klausimą, su kuriais rinkimais susijusi tirta situacija, žurnalistams sakė, kad jie gali patys nuspėti, „jei nuo balandžio mėnesio pabaigos 2019 metų, kokie rinkimai“.

Pernai gegužę vyko prezidento ir Europos Parlamento rinkimai.

Klausimai – neatsakyti, argumentas – slaptumo žyma

Tiek STT vadovas Žydrūnas Bartkus, tiek generalinis prokuroras Evaldas Pašilis po posėdžio į žiniasklaidos klausimus neatsakė, argumentuodami, kad aptarta medžiaga yra slapta.

„Komitetui pateikėm informaciją, tik tiek, kad visi suprantat, kad komiteto posėdis buvo uždaras. (...) Visi klausimai, kuriuos užduodat, yra iš tos informacijos, kuri buvo diskutuojama komitete“, – sakė Ž. Bartkus, – „Bet koks mano komentaras būtų neprofesionalus, nes vyko uždaras posėdis“.

Posėdis buvo uždaras, tai, matyt, ta informacija nėra viešo pobūdžio.

Generalinis prokuroras E. Pašilis teigė norintis susilaikyti nuo vertinimų, nes „būtų nei kompetentinga, nei profesionalu kaip nors kitaip komentuoti nei (tai padarys – BNS) komiteto pirmininkas“.

„Posėdis buvo uždaras, tai, matyt, ta informacija nėra viešo pobūdžio“, – į žurnalistų klausimus atsakinėjo E. Pašilis.

Klausiamas, ar šioje istorijoje kokiam nors asmeniui suteiktas pranešėjo statusas, generalinis prokuroras teigė to nenorintis nei patvirtinti, nei paneigti.

V. Bakas praėjusią savaitę kreipėsi į Seimo valdybą siūlydamas inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl „galimo neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir panaudojimo“. Seimo valdyba praėjusią savaitę uždarame posėdyje apsvarsčiusi v. Bako prašymą sprendimo nepriėmė, jį atidėdama.

V. Bakas teigia, kad dar 2019 metų pradžioje jam einant komiteto vadovo pareigas pranešta, jog „vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų nesant įstatymais numatyto pagrindo renkama informacija apie asmenis, naudojantis institucijai suteiktomis galimybėmis bei daromas galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“.

Politikas tvirtino, kad gavęs šią informaciją, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą bei STT dėl galbūt padarytos nusikalstamos veiklos ir tik šių metų sausio 29 dieną gavo iš minėtų institucijų atsakymą, jog ikiteisminis tyrimas nepradėtas.

Generalinė prokuratūra ir STT atsisakė išsamiau komentuoti V. Bakui teiktus atsakymus dėl jo prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto duomenų rinkimo vienoje iš valstybės institucijų.

V. Bakas teigia, kad gavęs minėtą informaciją kelias dienas pasvarstęs praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą bei STT dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos. Tačiau Generalinė prokuratūra BNS nurodė, kad V. Bako kreipimaisi prokuratūroje gauti 2020 metų sausio 18 ir 21 dienomis, atsakymas pateiktas 2020 metų sausio 29 dieną.

Antradienį klausiamas, ar išties pranešimą iš V. Bako gavo tik šiemet, nes komiteto vadovas D. Gaižauskas patvirtino, kad informacija tikrinta 9–10 mėnesių, E. Pašilis atsakė, kad „jeigu komiteto pirmininkas taip pasakė, matyt, taip ir buvo“.

Tyrimą pradėti siūlantis V. Bakas kol kas irgi neatskleidė daugiau informacijos – nei kokioje institucijoje galėjo būti padaryti pažeidimai, nei apie ką galbūt rinkti duomenys. Šis slaptumas aiškinamas Pranešėjų apsaugos įstatymu.