Pirmasis kalbėjęs Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad praėjusią savaitę parlamente V. Mizaras susidūrė su situacija, kai buvo vertinama ne jo kompetencija, o tai, ką jis gynė teisme.

„Advokato priesaika, kaip ir gydytojo, verčia jį ginti ar gydyti visus, net ir puolusius nusikaltėlius ar žmogžudžius“, – sakė jis.

E. Gentvilas taip pat pažymėjo, kad seksualinių mažumų žmones teismuose V. Mizaras gynė dėl to, kad būtent dauguma pažeidžia mažumos teises, o ne atvirkščiai.

Anot jo, priekaištai dėl tokios advokato veiklos rodo, kad kai kurie parlamentarai gina daugumą, kurios teisės nepažeidžiamos, o ne mažumą.

„Toks kolegų požiūris yra sąmoningas daugumos teisių gynimas, nors jų niekas ir nepažeidinėja. Kartu tai yra sąmoningas ar net homofobiškas mažumų puolimas. Tiesa, atsargiai, nutylint, kad mes iš tikro esame prieš tas mažumas ir jų teises, na, bet prieš jų teises gynusį advokatą atsigriebsime tikrai“, – tvirtino Liberalų frakcijos seniūnas.

Socialdemokratų frakcijos atstovas Julius Sabatauskas teigė, kad V. Mizaras yra ypatingai gerbiamas teisininkų bendruomenėje.

„Tai yra vienas geriausių variantų, ką galėjo pasiūlyti Seimo pirmininkė į Konstitucinio Teismo teisėjus. Tai yra aukštos klasės profesionalas, kuris tikrai spręs klausimus vadovaudamasis Konstitucija“, – sakė jis.

Palaikymą kandidatui išsakė ir Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas, kuris teigė, kad „daugybė buvusių V. Mizaro studentų ir žmonių, mačiusių jo veiklą iš arti, negaili jam gerų žodžių“.

Tai yra vienas geriausių variantų, ką galėjo pasiūlyti Seimo pirmininkė į Konstitucinio Teismo teisėjus.

Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat teigė prisidedanti „prie gražių ir teisingų žodžių V. Mizaro atžvilgiu“.

„Vakar, kuomet frakcijoje turėjome ilgą pokalbį, tikrai tai buvo vienas malonesnių susitikimų. Ir dėl aukštos bendravimo kultūros, ir dėl žinojimo gylio ir suvokimo, ir dėl klausimų įvairovės – nuo intelektinės nuosavybės iki tiesioginių merų rinkimų, iki kitų klausimų, kurie yra svarbūs mūsų stipriai valstybei“, – sakė ji.

„Tikrai labai džiaugčiausi ir mūsų frakcija džiaugtųsi, jei vienu iš Konstitucinio Teismo teisėjų taptų V. Mizaras“, – teigė konservatorių frakcijos seniūnė.

Tiesa, nepritariantys V. Mizaro kandidatūrai sakė du atskiri Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų sąjungos atstovai Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Audronius Ažubalis.

Jie teigė negalintys pritarti kandidatui, nes pagal jo pasisakymus sprendžia apie itin liberalias pažiūras.

„Būtent tie pasisakymai spaudoje, kuriuose raginama keisti Lietuvos įstatymus, susijusius su šeimos institutu, man liudija, kad šis žmogus jau seniai užsiima politine veikla. Man ji nepriimtina“, – tvirtino V. Aleknaitė-Abramikienė.

„Peržiūrėjus jo pasisakymus, publikacijas, galiu daryti išvadą, kad gerbiamas kandidatas atstovauja išskirtinai liberalioms ideologinėms nuostatoms“, – sakė A. Ažubalis.

Nepritarimą V. Mizaro kandidatūrai išsakė ir opozicinei Darbo partijos frakcijai priklausantis Mindaugas Puidokas, sakęs, kad negalima „atriboti asmens pažiūrų ir asmenybės nuo jo kompetencijos“.

„Dirbdamas Konstituciniame Teisme jis, kaip asmenybė, turės priimti sprendimą vadovaudamasis ne Konstitucijos raide, bet savo pažiūromis ir šitoje vietoje tos pažiūros yra aiškiai labai ir stipriai liberalios“, – teigė M. Puidokas.

Kiek vėliau antradienį Seimas dėl V. Mizaro kandidatūros spręs slapto balsavimo būdu.

46-erių V. Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, dirba advokatų kontoroje „Ellex Valiūnas ir partneriai“.

Jei V. Mizaro kandidatūra bus patvirtinta, jis Konstituciniame Teisme pakeis dabartinį jo pirmininką Dainių Žalimą, kurio kadencija baigėsi dar pernai kovą.