Šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia manipuliuoti slaptomis kriminalinės žvalgybos informacija grįstomis pažymomis, o fakto apie turimą tokią informaciją atskleidimas laikytinas nusikaltimu, antradienį nusprendė Seimas.

Už tokias parlamentinio tyrimo išvadas balsavo 96 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė šeši parlamentarai.

Parlamentinį tyrimą, ar tinkamai elgiamasi su kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija, atlikęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nustatė, kad „dėl tokio neaiškaus teisinio reglamentavimo galimas manipuliavimas slaptomis, kriminalinės žvalgybos informacija grįstomis, pažymomis“. Anot jo, kriminalinės žvalgybos metu gaunama informacija neturi būti politikų ar valstybės institucijų ir pareigūnų įrankis, naudojamas įstatymuose nenustatytais tikslais.

Seimo patvirtintose išvadose taip pat pareikšta, kad pats fakto apie turimą kriminalinės žvalgybos ar žvalgybos metodais gautą informaciją atskleidimas laikytinas slaptos informacijos pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą atskleidimu, tai yra įstatymo pažeidimu ar net nusikalstama veika.

TTK pabrėžė, kad atliekant kriminalinę žvalgybą surinkta informacija, jeigu pagal ją nepradedamas ikiteisminis tyrimas, gali būti naudojama tik nusikaltimų prevencijai, jos naudojimas neturi pažeisti žmogaus teisių.

Išvadose rašoma, kad pratęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimą, turėtų būti gaunama visa informacija ir prašoma nurodyti gautus rezultatus, pagrindžiančius kriminalinės žvalgybos veiksmų pratęsimo būtinumą.

„Prokuroras teismui teikiamame teikime dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo pratęsimo turi nurodyti motyvus ir pagrįsti, kodėl negali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, o turi būti pratęstas kriminalinės žvalgybos priemonės (priemonių) taikymas. Teisėjo sprendimas dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo sankcionavimo pratęsimo taip pat turi būti motyvuotas ir jame pagrįsta, kodėl nepakanka duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti“, – tvirtinama išvadose.

TTK įstatyme nustatyti veiksmingesnę kriminalinės žvalgybos informacijos naikinimo kontrolę, pasiūlyta nustatyti, kad apie kriminalinės žvalgybos informacijos sunaikinimą būtina pranešti atitinkamo teismo pirmininkui. Taip pat Generalinė prokuratūra raginama nustatyti vienodą kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos naikinimo tvarką ir apskaitos formą, į kurią būtų įtraukti ir duomenys, kiek kriminalinės žvalgybos bylų nutraukta (kaip pagrįstų), kiek surinktos informacijos panaudota atliekant kriminalinės žvalgybos uždavinius.

Seimas praėjusių metų rugsėjo pabaigoje nutarimu buvo pavedęs TTK atlikti parlamentinį tyrimą „dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo“. Tyrimas inicijuotas, kai prezidentė, vadovaudamasi slaptomis pažymomis, pareikalavo iš pareigų atleisti dalį viceministrų, švietimo ir mokslo ministru neskyrė Seimo vicepirmininko „darbiečio“ Vydo Gedvilo.

Korupcijos prevencijos įstatymas numato, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba turi pateikti vadovams informaciją apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, siekiant įvertinti asmens patikimumą.