Už tokią Pilietybės įstatymo pataisą po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 24, susilaikė 26 parlamentarai. Toliau ją svarstys Seimo komitetai.

„Projektas parengtas atsižvelgiant į esamą Rusijos karo Ukrainoje situaciją ir grėsmę Lietuvai bei visam regionui“, – teigė viena iš projekto iniciatorių konservatorė Dalia Asanavičiūtė.

Jos teigimu, Lietuvos piliečiai turi pareigų savo valstybei, o viena iš svarbiausių – Lietuvos valstybės saugumo interesai bei jų užtikrinimas.

Projekte numatyta, kad išimties tvarka Lietuvos pilietybę gavęs kitos valstybės pilietis lietuviško paso netektų, jeigu jo veiksmai keltų grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams, jeigu jis palaikytų valstybę, keliančią grėsmę Lietuvos ir kitų regiono šalių, sąjungininkių saugumui, taip pat pažeminus Lietuvos valstybės vardą.

D. Asanavičiūtė pripažino, kad įstatymo pataisa parengta reaguojant į vasarą kilusį rezonansą dėl ledo šokėjų Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago elgesio. Jie rugpjūtį Sočyje, Rusijoje, dalyvavo šou programoje, kurią surengė Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmona Tatjana Navka.

Parlamentarės teigimu, siūloma nuostata galiotų tik išimties tvarka Lietuvos pilietybę gavusiems asmenims, taip laikantis Jungtinių Tautų konvencijos dėl asmenų be pilietybės mažinimo.

„Asmenys, gavę Lietuvos pilietybę išimties tvarka, jų šiuo metu yra 811, taip pat yra ir kitos valstybės piliečiai, todėl netekę Lietuvos pilietybės jie neliktų asmenimis be pilietybės, jiems liktų kitos valstybės pilietybė“, – sakė Seimo narė.

Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė šią pataisą vadino diskriminacine, nes ji galios tik vienai piliečių kategorijai. Anot parlamentarės, tai populistinis projektas.

Po M. Drobiazko ir P. Vanago pasirodymo Sočyje prezidentas Gitanas Nausėda iš jų atėmė Lietuvos valstybės apdovanojimus, anksčiau suteiktus už nuopelnus Lietuvai.

Rusijoje gimusi ir gyvenanti M. Drobiazko yra ir Lietuvos pilietė, pilietybė jai suteikta išimties tvarka už nuopelnus sporto srityje.