Už ją balsavo 102 parlamentarai, niekas nebuvo prieš, vienas susilaikė.

„Seimas griežtai smerkia Rusijos Federacijos vykdomą neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą ir kitus agresyvius vienašališkus veiksmus, kurie šiurkščiai pažeidžia dvišalius ir daugiašalius susitarimus bei tarptautinės teisės normas, kelia grėsmę Europos saugumui, ir reikalauja nedelsiant šiuos veiksmus nutraukti“, – rašoma dokumente.

Jame pabrėžiama tvirta Lietuvos parama Ukrainai stojant į NATO ir Europos Sąjungą, akcentuojama, kad Rusija „neturi ir negali įgyti veto teisės dėl Ukrainos narystės NATO, taip pat dėl kitų Aljanso priimamų sprendimų“.

Seimas griežtai smerkia Rusijos Federacijos vykdomą neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą.

Rezoliucijoje pasisakoma už narystės NATO veiksmų plano suteikimą Ukrainai, būtinumą suaktyvinti jai praktinę ir politinę paramą.

Lietuvos politikai pakartojo nuosekliai remiantys Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą pagal tarptautinės bendruomenės pripažįstamas sienas.

Rusija savo ruožtu raginama nutraukti „agresiją, provokacijas ir propagandos skleidimą prieš Ukrainą, nedelsiant atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienos, įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus, tarp jų Minsko susitarimus, ir grįžti prie bendradarbiavimo, pagrįsto tarptautine teise ir abipuse pagarba“.

Anot rezoliucijos, į laikinai okupuotas teritorijas Ukrainos rytuose Rusija skatinama įsileisti tarptautines organizacijas, teikiančias humanitarinę pagalbą vietos gyventojams, uždaryti neteisėtas kalinimo įstaigas, paleisti jose neteisėtai laikomus Ukrainos piliečius, sustabdyti okupuotų teritorijų pasportizaciją ir demografinės sudėties keitimą.

ES valstybės narės kviečiamos neremti energetikos projektų, silpninančių euroatlantinę vienybę, tokių kaip „Nord Stream 2“, įgyvendinimo.

Pastarosiomis savaitėmis dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienos buvo smarkiai išaugusi įtampa tarp Maskvos ir Vakarų.

Remiantis Europos Sąjungos paskelbtu vertinimu, palei Ukrainos sieną Rusija buvo dislokavusi daugiau kaip 100 tūkst. savo karių. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu tvirtino, kad pajėgos telkiamos pratyboms.

Praėjusios savaitės pabaigoje pranešta, kad kariai pradeda grįžti į nuolatines dislokavimo vietas.

Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, pratybose dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst. karių, 1,2 tūkst. karinės technikos vienetų, daugiau kaip 40 karo laivų ir 20 aprūpinimo laivų.