Per pateikimo procedūrą už projektą balsavo 47 Seimo nariai, prieš nebuvo nė vieno, dešimt susilaikė.
Vienas iš projekto iniciatorių, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad priėmus pataisą, žalos atlyginimo galėtų prašyti asmenys, patyrę rimtų šalutinių padarinių.
„Čia mes nekalbame apie tiesiog dūrio vietos paraudimą arba nedidelį temperatūros pakilimą, kalbame apie sudėtingas reakcijas, dėl kurių žmogui tenka gultis į ligoninę arba atsiranda kokių nors ilgalaikių pasekmių“, – teigė jis.
„Jos yra labai retos ir manome, kad dabar kokio nors naujo mechanizmo kurti nereikia, užtektų tos žalos be kaltės atlyginimo mechanizmo ir fondo, kuris egzistuoja. Jis vis tiek yra neišmokamas ir dabartinis yra nepanaudojamas“, – Seime sakė A. Veryga.
Projektu siūloma pakeisti neišvengiamos žalos apibrėžimą, numatant, kad tokia žala nebūtų laikoma „sunkius padarinius sukėlusi nepageidaujama reakcija į vakciną, kuomet ta vakcina sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių arba ta vakcina pagal jos preparato charakteristikų santrauką yra skirta vakcinuoti nuo infekcijos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, karantinas“.
Čia mes nekalbame apie tiesiog dūrio vietos paraudimą arba nedidelį temperatūros pakilimą, kalbame apie sudėtingas reakcijas, dėl kurių žmogui tenka gultis į ligoninę arba atsiranda kokių nors ilgalaikių pasekmių.
Pasak A. Verygos, prielaidų gauti kompensaciją dėl šalutinio vakcinos poveikio sukūrimas paskatintų žmones aktyviau skiepytis nuo COVID-19.
„Mūsų manymu, tai prisidėtų prie tam tikro pasitikėjimo skatinimo ir parodytų, kad valstybė nebando nusimesti atsakomybės, ir tais ypač retais atvejais, kai atsiranda tokia žala, žmogus nebus paliktas vienas, jis turės tam tikrą finansinę garantiją ir galės jaustis saugesnis“, – tvirtino jis.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas stebėjosi, kad A. Veryga šios iniciatyvos neteikė, kai ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas, o ji gimė tik tapus opozicijos nariu.
Šio komiteto narys konservatorius Linas Slušnys tvirtino, kad minėtas projektas gali sukurti negerą precedentą.
„Labai gerai žinoma, kad vartojant ir neuroleptikus, antidepresantus pasireiškia šalutinių reiškinių, bet iki šiol nematau niekur, kad būtų numatyta įstatymu, jog būtų kompensuojama žala dėl patirtų šalutinių reiškinių. Psichiatrai vis dėlto gydo, ir žala dėl to neatlyginama. Informuojama, bet neatlyginama. Aš jau nekalbu apie vėžiu sergančių pacientų gydymą ir patiriamus šalutinius reiškinius. Iš principo negaliu pritarti vien tik todėl, kad mes atidarome tam tikrą Pandoros skrynią“, – sakė jis.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, nuo skiepijimo pradžios pernai gruodžio 27-ąją iki šių metų birželio 30-osios iš viso gautas 4301 pirminis pranešimas apie Lietuvoje pasireiškusias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, susijusias su vakcinų nuo COVID -19 ligos vartojimu.
Anot tarnybos, vien birželį 37 reakcijos klasifikuotos kaip sunkios, tarp jų buvo miokardito, periferinio veido paralyžiaus, tromboflebito – paviršinių venų uždegimo su lokalia paviršinių venų tromboze, juostinės pūslelinės, medikamentinio toksinis kepenų pažeidimo atvejų.
Norint gauti žalos atlyginimą, medikai turėtų nustatyti, kad minėtą reakciją žmogui sukėlė būtent skiepas.
Naujausi komentarai