Jos teigimu, šiuo metu įvairios akademinės institucijos – Rektorių konferencija, atskiri universitetai, studentų sąjunga – yra priėmusios savo dokumentus, tačiau vientisos sistemos sprendžiant su akademine etika susijusius klausimus nėra.

„Šiandien galima sutarti, kad nėra sukurta vientisa etikos infrastruktūra. (...) šį terminą reikėtų suprasti, kaip etikos normų įveiklinimo priemonių rinkinį. Šiandien turime tik labai fragmentiškas iniciatyvas akademinės etikos srityje“, – antradienį prisistatydama Seime sakė L. Tauginienė.

Ji tvirtino, kad Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba turi bendradarbiauti su mokslo politiką įgyvendinančiomis institucijomis, be to, galėtų teikti konsultacijas, kai kyla klausimų dėl galimo konkretaus atvejo, organizuoti įvairią šviečiamąją veiklą, kviesti akademines bendruomenes prisidėti prie socialinių iniciatyvų.

Kandidatė tvirtino, kad jau dešimt metų gilinasi į akademinės etikos reikalus, konsultuoja šiais klausimais, vykdo mokslinius tyrimus.

Buvusią Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos tarnybos patarėją į kontrolierės pareigas atrinko Lietuvos mokslo taryba.

L. Tauginienė dabar yra Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslo darbuotoja, Mykolo Romerio universiteto Akademinės etikos centro vadovė.

Kandidatė Vilniaus pedagoginiame universitete yra įgijusi humanitarinių mokslų bakalaurą ir prancūzų kalbos mokytojo kvalifikaciją, taip pat filologijos magistro laipsnį, Mykolo Romerio universitete – teisės magistro kvalifikacinį laipsnį ir vadybos daktaro laipsnį.

L. Tauginienė turi bendradarbiavimo patirties su tarptautiniu mastu pripažintomis leidyklomis, yra įsitraukusi į mokslo žurnalo „Journal of Academic Ethics“ redaktorių kolegijos veiklą, išrinkta Europos akademinio sąžiningumo tinklo (European Network for Academic Integrity) tarybos nare, taip pat skelbia su etika susijusius mokslinių tyrimų rezultatus ir dalyvauja tarptautinių konferencijų akademinės etikos temomis rengime.

Konkursas atrinkti naują akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių šiais metais skelbtas tris kartus. Du kartus neatrinktas nė vienas kandidatas.

Buvęs akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas pareigų neteko kovo 15 dieną. Seimas pareiškė jam nepasitikėjimą, kai šis viešai pasiūlė premiją už publikaciją apie žydų tautybės asmenų nusikaltimus.

Lietuvos mokslo tarybos teikimu kontrolierių penkerių metų kadencijai skiria Seimas. Tas pats asmuo kontrolieriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Dirbdamas kontrolieriumi jis negalės eiti jokių kitų pareigų.