Panašų pataisų paketą Seimas jau buvo priėmęs lapkričio 12 d., tačiau po prezidento veto jį nuspręsta laikyti nepriimtu.

Už įstatymų pakeitimus balsavo 76, susilaikė 2, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Pataisų paketas grįš į Seimo plenarinių posėdžių salę 2025 m. pavasario sesijos metu, iki tol jos bus svarstomos Aplinkos apsaugos, Teisės ir teisėtvarkos bei Kaimo reikalų komitetuose.

Socialdemokratai Linas Jonauskas ir Remigijus Motuzas iniciavo šio pataisų paketo pateikimą. Jame nebeliko nuostatos dėl administracinės atsakomybės už valstybinės žemės savavališką naudojimą, dėl kurios prezidentas anksčiau vetavo pakeitimus.

Žemės, Teritorijų planavimo, Žemės reformos įstatymų bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais siekiama Konstitucinio Teismo pažymėtų vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei.

Projekto rengėjai teigia, kad pakeitimais būtų ištaisytos Konstitucijai prieštaraujančios Žemės įstatymo nuostatos. Šiuo metu įstatymas numato, kad areštuoti ar teisminio ginčo objektu esantys žemės ūkio sklypai negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi.

Pataisomis siūloma atsisakyti savivaldybių teisės atleisti sutarties šalį nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, jei ji išnuomota aukciono būdu, tam bus numatyti specifiniai atvejai.

Įstatymų pakeitimais taip pat norima numatyti, kad aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype pastačius naujus statinius, nuomos sutartis nenutraukiama, tačiau toks sklypas arba jo dalis parduodamas šių statinių savininkui, sumokant sklypo ar jo dalies vertę.

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Konstitucinis Teismas (KT) yra pažymėjęs ir tai, jog žemė – ypatingas nuosavybės teisės objektas, tad valstybės pareiga užtikrinti, kad žemė būtų naudojama racionaliai, kad ji būtų saugoma, rūpinantis ypač vertingų vietovių apsauga, jų augmenija ir gyvūnija.

ELTA primena, kad gruodžio pradžioje Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos veto Žemės įstatymo ir lydinčiųjų pakeitimams, kuriais siūlyta nustatyti administracinę atsakomybę tik tais atvejais kai savavališkai užimama arba naudojama valstybinė žemė, miškas ar vandens telkiniai.

Prezidentūra įžvelgė konstitucinio lygiateisiškumo principo pažeidimą, nenumatant analogiškų sankcijų už privačios žemės užėmimą ir savavališką naudojimą.

„Vien tik turto priklausymas nuosavybės teise valstybei savaime nereiškia, kad kėsinimasis į tokį turtą daro didesnę žalą viešajam interesui, todėl nevienodas valstybinės ir nevalstybinės žemės traktavimas yra nesuderinamas su konstituciniu visų asmenų lygybės principu“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis.