„Problemos ir emocijos atsirado, kai baziniam projekte buvo šiek tiek kiti žodžiai, nepakenkiant projektui mes siūlome tuos žodžius surašyt, kaip iki šiol galiojančiam įstatyme, esmės tai nekeičia, kad neatrodytų, kad komitetas kaip nors siūlo keisti reguliavimą“, – per komiteto posėdį trečiadienį sakė TTK vadovas Stasys Šedbaras.

Dabartiniame Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija teikiama susipažinti prezidentui, Seimo pirmininkui, premjerui, taip pat kriminalinės žvalgybos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms, esant motyvuotam jų rašytiniam prašymui, jeigu jiems sprendimams priimti nepakanka pateiktos susipažinti apibendrintos informacijos, parengtos kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu.

Seimo darbo grupės parengtame naujos redakcijos projekte buvo išskirta, kad kriminalinės žvalgybos informacija teikiama susipažinti prezidentui, Seimo pirmininkui, premjerui jų motyvuotu rašytiniu prašymu, atsisakant minimų papildomų sąlygų.

Tačiau tokį variantą sukritikavo advokatūra, argumentuodama, kad politikams turėtų būti teikiama tik apibendrinta informacija. Kai kurie opozicijos politikai teigė, jog toks reguliavimas leis vadovams gaunamą kriminalinės žvalgybos medžiagą panaudoti politiniais tikslais.

Pritariame siūlymui, kad nebūtų diskusijų, kodėl trys valstybės asmenys išskiriami iš kitų institucijų, nors mums abejonių dėl to nekyla, nes jie pagal pareigas privalo turėti teisę gauti tokią informaciją ir su ja dirbti.

Seimo TTK nariai vienbalsiai pritarė, kad į svarstomą Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektą grįžtų dabartinio galiojančio įstatymo formuluotė, o po svarstymo visam projektui pritarta keturiais balsais prieš keturis, sprendimą lėmė pirmininko S. Šedbaro balsas.

Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas teigė, kad prokuratūra tokiam variantui pritaria.

„Pritariame siūlymui, kad nebūtų diskusijų, kodėl trys valstybės asmenys išskiriami iš kitų institucijų, nors mums abejonių dėl to nekyla, nes jie pagal pareigas privalo turėti teisę gauti tokią informaciją ir su ja dirbti. Bet kad nekiltų bereikalingų problemų, abejonių, (pritariame siūlymui – BNS) grąžinti dabartinę įstatyminę redakciją ir tuo pabaigti“, – sakė G. Ivanauskas.

Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis teigė, kad galutinė formuluotė advokatūrai yra priimtina.

„Advokatūra neturi jokio suinteresuotumo išskyrus tai, kad žmogaus teisės būtų labiau ginamos, ir manome, kad valstybės pareigūnams jūs, Seimo nariai, turite nustatyti aiškias ribas, iki kiek jie gali taikyti kriminalinę žvalgybą, nes tai išplaukia iš EŽTT praktikos“, – sakė M. Kukaitis.

Pritarus Teisės ir teisėtvarkos komitete, toliau naujos redakcijos Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektas bus svarstomas Seime.

Parlamente sudarytos darbo grupės parengtu projektu siūloma nustatyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus sankcionuotų tik apygardos teismai, sprendimus būtų galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Projektą rengusios darbo grupės vadovas, TTK pirmininkas S. Šedbaras teigia, kad nauja įstatymo versija kriminalinės žvalgybos procese turėtų sustiprinti žmogaus teisių apsaugą.

Naujasis projektas numato, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus sankcionuoja apygardų teismai. Šiuo metu sankcijas išduoda apylinkių teismai, o apskundimo atveju apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Anot S. Šedbaro, naujoji įstatymo versija užkirs kelią „sankcionavimo turizmui“, nes sankcijos turės būti gaunamos savo, o ne bet kurioje, apygardoje, o negavus sankcijos ir dėl kreipiantis pakartotinai reikės nurodyti naujas atsiradusias aplinkybes.

Atvejai, kai sankcijos būtų gaunamos kitoje apygardoje, turėtų būti derinami su Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku ar skyriaus pirmininku.