Trečiadienį Seimo Konstitucijos komisija organizuoja konferenciją apie dvigubos pilietybės galimybes, privalumus ir trūkumus.

Pranešimus skaitys Seimo nariai, mokslininkai, teisininkai, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nariai.

Statistinius duomenis apie asmenis, kartu su Lietuvos Respublikos pilietybe turinčius ir kitos valstybės pilietybę, pateiks Migracijos departamento atstovai.

Patirtimi dalysis Pilietybės ir migracijos valdybos prie Latvijos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Janis Citskovskis. Nuo šių metų spalio 1 dienos Latvijoje įsigaliojo Pilietybės įstatymo pataisos, numatančios galimybę Latvijos piliečiui turėti ir kitos valstybės pilietybę.

Seimo Konstitucijos komisija svarsto Seimo nutarimo projektą, kuriuo inicijuojamas referendumas dėl Konstitucijos pakeitimo. Siūloma drauge su prezidento rinkimais kitąmet surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.