„Čia yra pavojinga labai strategija, nes rizikuojama, kad Lietuva, ne Vyriausybė, ne konservatoriai, ne prezidentas ir netgi ne Seimas, bet visa Lietuva pralaimės, nes mes liksime dar pirmo etapo nepraėję, kai visi kiti bus sudėlioję ne tik kandidatus, bet ir suderėję dėl portfelių“, – Žinių radijui trečiadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen paklausta, kaip reaguos neišgirdusi kandidatūros.

Ji pažymėjo, kad iki šiol užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pavardė skambėjo ryškiausiai, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda gali nepritarti jo kandidatūrai.

„Iš viešų pasisakymų man susidaro įspūdis, kad labai sudėtinga bus gauti pritarimą prezidento šiai pavardei. (…) Gali būti, kad reikia kelių pavardžių“, – teigė Seimo vadovė.

Pasak jos, teikiant kandidatą į eurokomisarus iniciatyvos teisė tenka Vyriausybei, ji turi sulaukti prezidento ir Seimo paramos.

„Visiškai natūralu, kad šita koalicinė Vyriausybė yra dominuojama konservatorių partijos, premjerė yra konservatorių ir aš būčiau labai nustebusi, jeigu pirmo pasirinkimo kandidatas nebūtų tos politinės jėgos atstovas, politiškai tai labai sunku būtų suprasti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Rytoj mes aptarsime, apie kuriuos kandidatus, apie kurias pavardes, vieną, o galbūt dvi pavardes, eina kalba. (…) Formalaus pokalbio tokio nesame turėję, rytoj mes jį turėsime“, – pridūrė ji.

Nauja EK formuojama po Europos Parlamento rinkimų. Lietuvoje kandidatui į komisiją turi pritarti Vyriausybė, Seimas ir prezidentas, dėl visų kandidatūrų galiausiai dar spręs Europos Parlamentas.

Žiniasklaida ir partiečiai mini valdančiųjų konservatorių lyderį G. Landsbergį kaip kandidatą tapti eurokomisaru, nors jis pats atsisako tai komentuoti.

Dabartinėje Europos Komisijoje iš Lietuvos dirba Virginijus Sinkevičius, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę.