„Principinis sprendimas VGT priimtas, bet tam reikia sutarimo ir principinio įsipareigojimo visų parlamentinių partijų. Aš matau prasmę kalbėti ne apie atskirą sutarimą, o priedo prie sutarimo pasirašymą, tai būtų papildomas dokumentas, kuriame išsakyta bendra pozicija“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, toks susitarimas būtų svarbu įvertinus, kad diviziją planuojama sukurti iki 2030 metų, tad sprendimo įgyvendinimu rūpintųsi ateities politikai.

„Tikiuosi, to galima pasiekti tarp parlamentinių partijų, nes kalbama apie 2030 metus, kalbama ne apie vieną kadenciją, ir dabartinės sudėties VGT sprendimas svarbus, bet jis dar neužtikrina, kad būtų tęsiama ta kryptis“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys informavo, kad divizija pagal planus galėtų būti suformuota jau 2030-aisiais.

Apie svarstymus Lietuvoje kurti diviziją sausumos kariuomenės pagrindu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas informavo kovo pradžioje.

Kariuomenė balandį patvirtino jau turinti apie tris ketvirtadalius divizijai reikalingų pajėgumų ir artimiausiu metu planuojanti įsigyti daugiau karinės technikos, reikalingos šio karinio vieneto suformavimui.

Manevriniai vienetai būtų formuojami pėstininkų brigadų „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ bei rezervinės lengvosios pėstininkų brigados „Aukštaitija“ pagrindu.

Divizija yra karinis vienetas, kurį sudaro keletas brigadų. Kariuomenės teigimu, divizijoje tarnautų 17–18 tūkst. karių.