KT yra paskelbęs, kad savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.

Teismas nutarime konstatavo, kad įstatyme turi būti nustatyti aiškūs kriterijai dėl savivaldos mokyklų tinklo formavimo, ir tik po to jie gali būti sukonkretinti Vyriausybės nustatytose taisyklėse. Šis nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną, kad nesutriktų ugdymo procesas ir Seimas turėtų laiko pašalinti prieštaravimams.

„Daug turbūt yra diskusijų viešojoje erdvėje apie tai, ką pasakė KT. Tai KT tiesiog nepasisakydamas dėl kriterijų turinio tinkamumo-netinkamumo tiesiog pasakė, kad netinkamas teisės aktas, kuriame tie kriterijai yra nustatyti, – posėdyje sakė premjerė I. Šimonytė. – Tiesą sakant, tas netinkamumas yra egzistuojantis 20 pastarųjų metų, jeigu ne daugiau – labai seniai, tačiau kadangi tik dabar klausimas buvo iškeltas KT, tai KT tik dabar į jį ir atsakė.“

„Siūlymo šito esmė yra perkelti tuos kriterijus, kurie galioja dabar, iš nutarimo į įstatymą, jau ten pasiliekant Vyriausybei teisę tik kažką detalizuoti“, – pridūrė ji.

Kaip teikime Vyriausybei nurodė ministerija, įstatymų projektais siekiama įgyvendinti minėtą KT nutarimą, „taip pat siekiant užtikrinti svarbų visuomenės ir valstybės interesą – kad mokyklų tinklas būtų darniai veikianti, nuolat atsinaujinanti, švietimo programų įvairovę, jų prieinamumą užtikrinančių ir atsakomybe už švietimo kokybę besidalijančių valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų sistema“.

Siūlymo šito esmė yra perkelti tuos kriterijus, kurie galioja dabar, iš nutarimo į įstatymą, jau ten pasiliekant Vyriausybei teisę tik kažką detalizuoti.

Seimo prašoma projektus svarstyti skubos tvarka, kad sprendimai būtų priimti iki sesijos pabaigos ir pakeitimai įsigaliotų iki kitų mokslo metų.

Pasak ministerijos, įstatymo projekto efektyvumo stebėseną vykdys Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra, kuri nuo liepos atliks valstybinę švietimo teikėjų veiklos priežiūrą.

Projekte numatoma, jog švietimo, mokslo ir sporto ministras kiekvienais metais nustatys savivaldybėms, kurioms skiriamos specialios tikslinės dotacijos, tikslą ir tikslo vertinimo kriterijus.

Nacionalinė švietimo agentūra vertins, kokia dalis klasių mokyklose neviršija numatyto maksimalaus dydžio ir ar sudaromos reikiamos sąlygos specialiųjų poreikių turintiems moksleiviams.

„Remiantis atliktu įvertinimu mokykloms (specialiosioms klasėms) švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu bus skiriamos mokyklos ūkio lėšos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Netrukus po KT išaiškinimo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė apie „Tūkstantmečio mokyklų“ programai skirtas lėšas. Prezidentas Gitanas Nausėda tuomet paragino ją stabdyti, kol Seime nebus patvirtinti kriterijai mokyklų tinklui.

ŠMSM laikosi pozicijos, kad „visi teiginiai, jog šiandien galiojančios  nuostatos yra „antikonstitucinės“ ir negali būti taikomos“, prasilenkia su KT nutarimu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra pradėjusi „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, pagal kurią numatoma skirti paramą 150-čiai programoje dalyvaujančių ir kriterijus atitinkančių mokyklų, kurias pasirinko savivaldybės, jas sustiprinant ir padarant regiono centrais.

Programoje dalyvaujančios savivaldybės taip pat įsipareigos mažinti jungtinių klasių ir apskritai didinti moksleivių klasėse skaičių, gerinti moksleivių pasiekimus, turės daugėti švietimo pagalbą gaunančių ar būreliuose dalyvaujančių moksleivių.

Ministerija planuoja, kad kartu su numatoma bendra mokyklų tinklo pertvarka skatins savivaldybes jungti ar uždaryti mokyklas, kuriose vaikų nepakanka. Kai kurie politikai kritikuoja tokią tvarką, sakydami, kad taip bus sudarytos nelygios galimybės vaikams, o mokyklų negalima uždaryti remiantis kiekybiniais kriterijais.

Į KT dėl mokyklų tinklo kreipėsi opozicijos parlamentarai, prašydami įvertinti, ar Vyriausybė gali nustatyti kriterijus, nuo kurių priklauso savivaldos mokyklų pertvarka ar likvidavimas.

Opozicijos politikai prašė įvertinti atitinkamas Švietimo įstatymo nuostatas ir Vyriausybės patvirtintas mokyklų tinklo kūrimo taisykles. Opozicijos atstovai argumentavo, kad Švietimo įstatymo nuostata dėl pavedimo Vyriausybei nustatyti kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar mokykla gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, prieštarauja Konstitucijai.