Naujos savivaldos įstatymo redakcijos imtasi, kai anksčiau Seimo nariai vieningai priėmė Konstitucijos pataisas, kuriomis įteisinami tiesioginiai mero rinkimai. Po pateikimo už naują savivaldos įstatymo redakciją balsavo 93 parlamentarai, balsuojančių prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Šį klausimą Seimas toliau svarstys birželio 9 dieną.

Naująjį merų ir tarybos narių įgaliojimų modelį pristatęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras neslėpė likęs maloniai nustebintas, kad iš skirtingų frakcijų narių sudarytai darbo grupei pavyko surasti konsensusą be didesnių konfliktų.

„Dar praėjusių metų gruodžio mėnesį buvo sudaryta darbo grupė, jai pavyko pasiekti kompromisus ir dabar teikiame šios darbo grupės darbo rezultatą. Esu maloniai ir nustebintas, ir patenkintas, kad jokių konfliktų nebuvo, visus pasiūlymus įvertinome, kai kuriuos pasiūlymus priėmėme demokratiškai balsuodami darbo grupėje“, – sakė sudarytai parlamentarų grupei vadovavęs konservatorius.

Pasak jo, parlamentarai, konsultuodamiesi tarpusavyje ir su savivaldos atstovais, sumodeliavo vykdomosios valdžios funkcijas turinčio „stipraus mero“ instituciją.

„Mes sumodeliavome vadinamąjį stiprų merą. Tai nėra naujovė, maždaug trečdalyje ES šalių, kuriose yra tiesiogiai renkami merai, yra toks stiprus meras“, – sakė politikas.

S. Šedbaras teigė, kad sunku pasakyti, kaip veiktų praktikoje naujas modelis, jei sulauktų parlamento pritarimo. Pasak jo, reikėtų luktelėti bent keletą metų po 2023 m. vyksiančių savivaldos rinkimų.

„Ar konfliktų išvengsime pagal šį modelį, niekas negali pasakyti, nes tai yra nauja sistema. Po metų ar dvejų turbūt pasimatys, ar veikia sistema. Bet pripažinkime, kad ir prie senos sistemos, kurią Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinę, trijose savivaldybėse yra problemų, o Kalvarijoje gresia tiesioginiu valdymu“, – svarstė S. Šedbaras.

Projektu numatoma, kad savivaldybės taryba būtų atstovaujamoji institucija, o savivaldybės meras, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, – vykdomoji institucija. Savivaldybės meras planuotų savivaldybės tarybos veiklą, nustatytų ir sudarytų savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teiktų savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šauktų savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkautų, pasirašytų savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus.

Tačiau meras neturėtų balsavimo teisės savivaldybės tarybos posėdžiuose sprendžiamiems klausimams. Merui nustatoma teisė nepasirašyti savivaldybės tarybos priimtų sprendimų ir juos motyvuotai grąžinti pakartotiniam nagrinėjimui.

Įstatymo projektu vietoj Vietos savivaldos įstatyme numatytos mero pavaduotojo pareigybės yra įtvirtinama vicemerų pareigybė. Naikinama savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybė, tačiau atitinkamai padidinamas galimas didžiausias vicemerų skaičius.

Nurodoma, kad savivaldybės tarybos kolegija keičiama į savivaldybės kolegiją, tikslinamas jos sudarymas. Išplečiamas asmenų, kurie įeina į savivaldybės kolegiją, sąrašas. Taip pat nustatoma, kad kolegija gali būti sudaryta savivaldybės tarybos sprendimu. Kolegijos posėdžiams pirmininkauja meras.

Taip pat nurodoma, kad savivaldybės administracijos direktorius pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą neturės pavaduotojų, o mero pavaduotojai bus vicemerais kaip politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

ELTA primena, kad Seimas balandžio mėnesį priėmė Konstitucijos pataisą, kuria įteisino tiesioginius merų rinkimus. Pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai Konstitucinis Teismas paskelbė, kad galiojusi tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui.

Dabar Konstitucijoje nustatyta, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus. Seimui pritarus, pagrindiniame šalies dokumente įtvirtinta, kad savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka šalies piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.