Pereiti į pagrindinį turinį

A. Skaisgirytė: Kinijai nusprendus tiekti Rusijai ginkluotę karui, įvyktų esminis pokytis

Jeigu Kinija apsispręstų tiekti Rusijai ginkluotę karui Ukrainoje, tai būtų esminis pokytis tiek šių valstybių santykiuose, tiek Vakarų požiūryje į Pekiną, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.

Scanpix nuotr.

„Šis momentas yra svarbus. Jeigu būtų sutarta, kad Kinija tiekia ginkluotę Rusijai, o Rusija tą ginkluotę naudoja prieš Ukrainą, tai būtų gana esminis pokytis tarpusavio santykiuose, ir Vakarų bendruomenės vertinime“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento patarėja.

Pasak jos, nors šiuo metu Kinija neigia tiekianti ginklus Rusijai, yra pagrįstų nuogąstavimų, jog į karą pradėjusią šalį gabenamos dvigubos paskirties prekės.

Pirmadienį Maskvoje įvyko neoficialios kelias valandas trukusios Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingas) derybos. Antradienį jie vėl susitiks oficialių derybų.

Pasak A. Skaisgirytės, Kinijos lyderis „bando kalbėtis su V. Putinu, kaip galima spėti, dėl Ukrainos taip pat, ne tik dėl dvišalių tarpusavio ryšių“.

Ji priminė, jog Xi Jinpingo vizitas vyksta po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas praėjusį penktadienį išdavė Rusijos prezidento arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos.

„Kaip tik prieš porą dienų pasirodė Tarptautinio baudžiamojo teismo orderis dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto. Kinijos lyderiui tas faktas nesutrukdo atvykti į Maskvą. Tai reiškia, matyt, tam tikrą ignoravimą tarptautinių institucijų, kurios buvo kuriamos po Jungtinių Tautų vėliava“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Kinijos lyderiui tas faktas nesutrukdo atvykti į Maskvą. Tai reiškia, matyt, tam tikrą ignoravimą tarptautinių institucijų, kurios buvo kuriamos po Jungtinių Tautų vėliava.

Paklausta, kokią reikšmę turi šis orderis, jeigu V. Putinas visą laiką leidžia Rusijoje ir nėra galimybių jo teisti dėl karo nusikaltimų, A. Skaisgirytė priminė velionio Serbijos prezidento Slobodano Miloševičiaus, Hagoje teisto už karo nusikaltimus, istoriją.

„Balkanų skerdiku“ pramintas S. Miloševičius per 13 metų trukusį valdymą geležiniu kumščiu kurstė etninius konfliktus ir masines žudynes buvusioje Jugoslavijoje.

Pasak A. Skaisgirytės, vykstant karui S. Miloševičius „atrodė bebaimis ir ignoravo visus tarptautinius perspėjimus, jo kariuomenė vykdė baisiausius genocidinius nusikaltimus Jugoslavijos teritorijoje“.

„Tuo metu atrodė, kad ir Miloševičiui Hagos tribunolas negresia, nors arešto orderis buvo išduotas, o vis dėlto jis tenai atsidūrė. Tai turbūt tik laiko klausimas, kada tokia lemtis ištiks ir Rusijos lyderį“, – sakė prezidento patarėja.

S. Miloševičius buvo rastas negyvas savo kameroje 2006-aisiais, būdamas 64-ių. Jis buvo pirmasis pareigas einantis valstybės vadovas, kuriam buvo iškelti kaltinimai tarptautiniame tribunole. Jam grėsė įkalinimas iki gyvos galvos, jeigu jo kaltė būtų buvusi įrodyta.

Kalbėdama apie V. Putino vizitą į Mariupolio uostamiestį, kurį pernai užėmė Maskvos pajėgos, A. Skaisgirytė sakė, jog taip norima „ciniškai pademonstruoti, kad tai yra Rusija ir jam nebaisu važiuoti į Mariupolį“.

„Vėl gi, su tam tikra bravūros doze tai yra parodymas, kad Rusija čia yra. Manyčiau, norėčiau tikėti, kad greitu laiku Rusijos ten nebebus, kad Ukrainai pavyks atsikovoti šitas teritorijas“, – sakė ji.

Daugiau naujienų