Jie primena ir asmeninę A. Šleževičiaus klaidą, kai jį iš premjero posto išvertė iš Lietuvos akcinio inovacinio banko atsiimtas terminuotas 135 tūkst. litų indėlis likus dienai iki įstaigos bankroto.

Tuometis Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas teigia, jog A. Šleževičiaus indėlį į Lietuvos istoriją, ūkio atsigavimą ir kitus klausimus „reikia vertinti teigiamai“.

„Tai tikrai buvo geras premjeras, kuris nemaža padarė ką reikėjo padaryti Lietuvai“, – BNS sakė Č. Juršėnas.

Anot jo, pirmiausia į akis krito politiko ūgis – tai buvo aukščiausias premjeras.

„Žinoma, tai yra pliusas – ne tik jį kiti matė, bet ir jis matė daugiau nei kiti. Sakydamas „matė daugiau“ turiu galvoje kitą aplinkybę – jis turėjo nuostabią galvą, daug žinojo, į viską gilinosi, turėjo puikią atmintį. Ir kai jis išeidavo į Seimo tribūną, o aš vesdavau kaip Seimo pirmininkas posėdį, man buvo smagu jo klausyti“, – pasakojo Č. Juršėnas.

Turėjo fenomenalią atmintį

Anot jo, politikas tiesiog žerdavo „faktus, skaičius, iš atminties ir nesuklysdamas“.

A. Šleževičiui jo vadovavimo metais, kuomet Lietuva buvo tik ką atgavusi nepriklausomybę, teko nemenkų iššūkių – staigiai kritęs BVP bei itin išaugusi infliacija. A. Juršėnas teigia pamenantis, jog ji anuomet vadina hiperinfliacija, nes siekė daugiau kaip tūkstantį procentų.

Tai tikrai buvo geras premjeras, kuris nemaža padarė ką reikėjo padaryti Lietuvai.

„Visa šitai jo vadovaujamai Vyriausybei, žinoma ir Seimui, ir prezidentui Algirdui Brazauskui reikėjo įveikti“, – sakė tuometis Seimo pirmininkas.

Ėmėsi kertinių Lietuvai žingsnių

A. Šleževičiaus vadovavimo metais buvo įvesta nacionalinė šalies valiuta – litas, buvo derinamas rusų kariuomenės išvedimas iš Lietuvos, pasirašytos pirmosios įsijungimo į tarptautines organizacijas sutartys, spręsti socialiai, ekonominiai ir kiti klausimai.

„Įsijungimas į visas tarptautines organizacijas, Europos tarybą, mūsų paraiškos stoti į ES ir NATO – į pirmą planą statau A. Brazauską ir A. Šleževičių. Mes visi kartu pasirašėm paraiškas“, – kalbėjo Č. Juršėnas.

Koją premjerui pakišo tuometinė bankų krizė. Č. Juršėno teigimu, „šitas priekaištas išlieka“, nes kaimyninėse šalyse prasidėjus krizei jos nebuvo tinkamai įvertintos Lietuvos atžvilgiu.

„Plius asmeninė Adolfo klaida – kai buvo atsiimtas indėlis iš griūvančio banko, tada prasidėjo visi nemalonumai ir teko su juo atsisveikinti“, – prisiminimais dalijosi Č. Juršėnas.

Atviras ir atsakingas

A. Šleževičiaus vyriausybėje sveikatos apsaugos ministru dirbęs parlamentaras Antanas Vinkus BNS sakė esantis sukrėstas žinios apie buvusio premjero mirtį.

„Kiekvieno žmogaus mirtis yra tragedija, tuo labiau – buvusio valstybės vadovo. Žmogaus, tarnavusio tėvynei Lietuvai“, – sakė parlamentaras.

A. Šleževičius buvo atviras, padorus žmogus.

Politikas teigė A. Šleževičių prisimenantis kaip „labai paprastą, normalų žmogų“.

„Žinote, tai buvo žmogus, kuris jautė atsakomybę, tačiau kartu su juo galėjai ir nesivaržyti, pasakyti tikrą tiesą į akis“, – kalbėjo A. Vinkus.

Jis prisiminė savo paskyrimą sveikatos apsaugos ministru ir A. Šleževičiaus atvirumą viceministrų kandidatūroms.

„Nebuvo nurodyta, kad bus tas, tas ar tas. Pirmąja ministro pavaduotoja turėjau galimybę pasiūlyti būti poniai Irenai Degutienei. Ji buvo ne socialdemokratė, – kalbėjo A. Vinkus. – Ir ji dirbo, nors buvo dešinioji. A. Šleževičius buvo atviras, padorus žmogus.“

Parlamentaras teigė, kad prie A. Šleževičiaus buvo įvestas Sveikatos draudimo įstatymas, įkurtas Sveikatos draudimo fondas.

„Jis padėjo atvesti šalies medicinos finansavimą iki šių dienų lygio“, – sakė A. Vinkus.

A. Šleževičius mirė antradienį, eidamas 75-uosius metus.