Jie Vilniaus apygardos administraciniam teismui ginčija Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) spalį priimtą sprendimą.

Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda 2020 metų rinkimams buvo įsteigta Seimui priėmus įstatymą, sudariusį sąlygas tai padaryti, jei balsavusiųjų skaičius naujausiuose rinkimuose buvo didesnis nei 0,9 vidutinio rinkėjų apygardose skaičiaus. Tai yra maždaug 31-32 tūkst. rinkėjų.

VRK sprendimą priėmė remdamasi aktyviu užsienio lietuvių dalyvavimu praėjusiuose prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose, kur atitinkamai balsavo beveik 53 tūkst. ir 40 tūkst. rinkėjų.

Tačiau socdemai teismui teigia, kad „paskutinius rinkimus“ reikia interpretuoti kaip Seimo rinkimus. 2016 metais renkant parlamentą pirmajame ture balsavo daugiau nei 16 tūkst. užsienio lietuvių.

Partijos skunde taip pat rašoma, kad net jeigu sprendimas sukurti vienmandatę remiantis prezidento ir Europos Parlamento rinkimais kaip paskutiniais yra pagrįstas, jis vis tiek prieštarauja įstatymui, leidžiančiam 10 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį nuo vidutinės apygardos dydžio (nuo 31–32 tūkst. rinkėjų iki 37–38 tūkst. rinkėjų). Pagal šį įstatymo reikalavimą, naujos apygardos galimas rinkėjų skaičius viršytų nustatytas ribas.

„Visos apygardos pagal Konstituciją ir įstatymą turi turėti ribas, o šita apygarda neturi nei ribų, (...) nei apibrėžto apygardos rinkėjų skaičiaus“, – BNS pirmadienį sakė socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas.

„Aš suprantu, kad politinė konjunktūra pastūmėjo valdančiuosius priimti tokį sprendimą, (...) bet jausime sąžinės priekaištus, jeigu paliksime šitą klausimą nenagrinėtą“, – pridūrė jis.

„Labai tikimės, kad teismas kreipsis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar gali egzistuoti apygardos be apibrėžtų ribų ir neatitinkančios įstatymuose numatyto rinkėjų skaičiaus, tai yra plius minus 10 procentų“, – kalbėjo politikas.

Pasaulio lietuviai: toks požiūris – keistas

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke sako, kad socialdemokratų skundas rodo keistą valstybės požiūrį į užsienio lietuvius.

„Keistas toks požiūris ir tai rodo, kad valstybė neturi plano, ką reiškia darbas su diaspora“, – BNS teigė D. Henke.

„Esam diasporinė valstybė, bet diaspora, užsienyje gyvenantys piliečiai vis yra atstumiami, vis neįtraukiami į bendros valstybės raidą ir planus“, – pridūrė ji.

Socialdemokratai skundą teismui padavė lapkričio 6 dieną, tačiau apie tai viešai neskelbė.

„Mes iš to viešųjų ryšių nedarome, nemėginame pūsti burbulų, bet manome, kad viskas turi vykti pagal įstatymus, teisės aktus“, – tvirtino G. Paluckas.

Seimo rinkimai vyks kitąmet spalį.