Tuo tarpu didžiausią nepasitikėjimą lietuviai tradiciškai jaučia Seimui. Lietuvos parlamentu nepasitiki (67 proc.) dvigubai daugiau žmonių nei juo pasitiki (30 proc.).

Neigiamus vertinimo balansus (kai nepasitikima labiau nei pasitikima) taip pat turi teismai (pasitiki 45 proc., o nepasitiki 46 proc.), Vyriausybė (pasitiki 47 proc., o nepasitiki - 49 proc.) ir komerciniai bankai (atitinkamai 46 proc. ir 48 proc.). Tačiau pastarųjų institucijų vertinimo balansas yra tyrimo duomenų paklaidos ribose (3 proc.)

Lyginant su 2017 m. spalio pradžioje vykusio tyrimo rezultatais, labiausiai pagerėjo gyventojų pasitikėjimas Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (5 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Vyriausybe, kariuomene ir „Sodra“, o 3 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių šalies žiniasklaida.

Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Diana Janušauskienė situaciją, kai visuomenė nepasitiki svarbiausiomis politikos institucijomis, aiškino tuo, kad demokratinei sistemai privalomos institucijos Lietuvoje dar neveikia pakankamai gerai, o ir pati demokratinė sistema šalyje yra palyginti, neseniai atsiradusi.

Anot mokslininkės, žmonės dar nepakankamai supranta demokratinių institucijų esmę. D. Janušauskienė teigė, kad panaši specifika būdinga daugeliui Vidurio ir Rytų Europos valstybių.

Sociologės teigimu, situacija, kai Seimu nepasitiki labai didelė dalis visuomenės, gali reikšti paprasčiausiai tai, kad žmonės apskritai nelabai supranta, kam reikalingos partijos ir kokias funkcijas jos atlieka. D. Janušauskienė pažymėjo, kad mokyklose tam skiriama per mažai dėmesio.

Dar vienas svarbus momentas, kurį, aiškindama lietuvių nepasitikėjimą valstybės institucijomis, išskyrė sociologė, yra visuomenės koncentravimasis į tai, kas vyksta jų kasdieniame gyvenime. Tuo tarpu „toli“ esančių institucijų suvokimą suformuoja žiniasklaidos pranešimai. Retas kuris turi tiesioginį kontaktą su Seimo nariais ar politinėmis partijomis, pažymėjo D. Janušauskienė.

Apibendrindama D. Janušauskienė pabrėžė, kad yra abipusis ryšys tarp pasitikėjimo ir demokratijos. „Pasitikėjimas, viena vertus, reikalingas tam, kad demokratiniai institutai galėtų efektyviai veikti (pasitikėjimas sukuria bendradarbiavimo ryšį tarp piliečių ir demokratinių institucijų) ir kartu pasitikėjimas yra demokratinės sistemos legitimumo pagrindas“, - aiškino D. Janušauskienė.