„Šiandien, sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis, kuomet saugumo iššūkiai vyrauja tarptautinėje darbotvarkėje, kalbėjome apie būtinybę dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos pramonės srityse“, – savo pareiškime sakė šalies vadovas.

Pasak G. Nausėdos, Izraelis šioje srityje yra „tarp pirmaujančių šalių pasaulyje“, jo patirtis yra neįkainojama ir vertinga.

„Šiame kontekste svarbų vaidmenį gali atlikti ir inovacijos, ypač biotechnologijų ir gyvybės mokslų srityse“, – pažymėjo Lietuvos prezidentas.

Taip jis kalbėjo pirmadienį po susitikimo su Lietuvoje viešinčiu Izraelio prezidentu Isaacu Herzogu (Isaaku Hercogu).

Kaip rašė BNS, jo vizitas vyksta tarptautinei bendruomenei vis garsiau kritikuojant humanitarinę krizę sukėlusią Izraelio kampaniją prieš islamistų grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože.

Tuo metu Vilniuje visą dieną planuojami protestai prieš Lietuvos bendradarbiavimą su žydų valstybe.

Penkiolikos žmonių grupė S. Daukanto aikštėje pirmadienį priešpiet mušdami tuščius puodus skandavo „Maisto Gazai“, „Stop okupacijai, stop genocidui“, priešais juos buvo išdėlioti plakatai su užrašais „Nespauskit rankų, suteptų krauju“, „Nenorime būti bendrininkais“, „#Sureikšminkim genocidą“.

Nedidelę protesto akciją taip pat numatoma surengti prie viešbučio „Grand Hotel Vilnius“, kuriame vyks Lietuvos ir Izraelio verslo forumas, o vakare planuojamas iki 500 dalyvių protestas Vinco Kudirkos aikštėje.

Šį forumą G. Nausėdą įvardijo kaip „unikalią progą“ abiejų šalių verslininkams ir mokslininkams megzti partnerystes, kurios „peraugs į bendrus mokslinius tyrimus, keitimąsi technologijomis, inovacijų vystymą ir abipusę ekonominę pažangą“.

„Džiaugiuosi, kad forume bus pasirašyti svarbūs dvišaliai susitarimai, dar labiau sutvirtinsiantys mūsų ekonominį ir mokslinį bendradarbiavimą“, – sakė Lietuvos vadovas.

Savo ruožtu, I. Herzogas teigė, kad Izraelio valstybė Lietuvą laiko „svarbiu partneriu daugybėje sričių, įskaitant ekonomiką, investicijas, kultūrą, energetiką, taip pat gynybą“.

„Ekonominė delegacija, kurią aš čia kartu atsivežiau, atspindi ekonominį potencialą tarp mūsų šalių visoje Europoje“, – kalbėjo Izraelio prezidentas.

G. Nausėda taip pat sukritikavo šalį dėl humanitarinės padėties Gazos Ruože, pareiškęs, jog badas negali būti kovos priemonė, humanitarinę situaciją Gazoje įvertinęs kaip „vis dar tragišką“ bei raginęs Izraelį skubiai užtikrinti humanitarinę pagalbą.

BNS skelbė, kad nuniokotame Gazos Ruože gyvena daugiau kaip du milijonai palestiniečių. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, nuo kovo 2-osios, kai Izraelis pradėjo visišką blokadą, nepakankama mityba okupuotose palestiniečių teritorijose pasiekė „nerimą keliantį lygį“.

Kariniais veiksmais Izraelis atsakė į 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolį prieš šalį. Šios teroristine Vakarų laikomos organizacijos ataka pareikalavo 1,2 tūkst. gyvybių, „Hamas“ taip pat paėmė 251 įkaitą, kurių dalis tebelaikomi Gazos Ruože.

G. Nausėda: Izraelis galėtų dalyvauti Lietuvai vystant gynybos pramonę

Lietuvai nutarus iki 2030 metų gynybai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir ketinant sparčiai vystyti šalies gynybos pramonę, Izraelis galėtų dalyvauti šiame procese, sako Lietuvos prezidentas G. Nausėda.

„Izraelio patirtis karinių technologijų srityje gali prisidėti prie Lietuvos gynybos ekosistemos plėtros ir perbrėžti naujas abipusiai vertingas partnerystes. Mūsų neseniai sudaryti susitarimai su tarptautiniais partneriais, įskaitant šaudmenų gamybos įrenginių statybą kartu su Vokietija ir Jungtinėmis Valstijomis, rodo mūsų įsipareigojimą kurti tvirtus gynybos pramonės pajėgumus, kurie atitiktų tiek nacionalinius, tiek sąjungininkų interesus“, – Lietuvos ir Izraelio ekonomikos, verslo ir mokslo forume Vilniuje pirmadienį kalbėjo G. Nausėda.

Pasak jo, Izraelio ir Lietuvos požiūris į inovacijas yra panašus – abi šalys teikia pirmenybę mokslinių tyrimų pritaikymui versle, palaiko akademinės bendruomenės ir pramonės ryšius ir orientuojasi į pasaulinę rinką.

„Tai sukuria idealias sąlygas bendroms įmonėms, technologijų perdavimui ir bendroms mokslinių tyrimų iniciatyvoms“, – kalbėjo šalies prezidentas.   

„Mūsų atstovai nori stiprinti esamas ir užmegzti naujas partnerystes su Izraeliu gynybos ir kosmoso technologijų, biotechnologijų, žaliosios energijos, aukštųjų technologijų gamybos ir tvarios maisto pramonės srityse“, – pridūrė G. Nausėda.

Prezidentas pabrėžė 10 proc. per metus augantį Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorių, tuo metu Izraelis turi itin išvystytą aukštųjų technologijų ekosistemą. Be to, Lietuva užima šeštą vietą pasauliniame kibernetinio saugumo indekse, o tai leidžia šalims bendradarbiauti saugant kritinę infrastruktūrą.

Tuo metu Izraelio prezidentas I. Herzogas pareiškė manantis, kad šalių ekonomikų potencialas yra neribotas.

„Iškelčiau tikslą per dvejų ar trejų metų laikotarpį padvigubinti prekybą tarp mūsų šalių. Esu tikras, kad tai įmanoma, ir tai gerokai viršija saugumo susitarimus ir bendradarbiavimą saugumo srityje. Kalbant apie visas kitas ekonomikos sritis, daugybės idėjų ir inovacijų galimybės išties neribotos“, – forume kalbėjo I. Herzogas.

Forume aptartas inovacijų bei pramonės ryšių stiprinimas, Izraelio atstovai pasidalijo produktyvaus verslo vystymo patirtimi karo ir saugumo iššūkių sąlygomis.

Renginio metu pasirašyti dvišaliai verslo ir mokslo bendradarbiavimo susitarimai, skirti stiprinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų partnerystę, bendradarbiavimą gamybos ir pramonės sektoriuose, ypatingą dėmesį skiriant technologijų diegimui ir eksporto plėtrai, tarptautinei prekybai, verslo informacijos mainams bei mažųjų ir vidutinių įmonių partnerystei.