Socialdemokratų partijos politinės galvos dar nesvarstė, kas iš jų partijos arba partijai artimų žmonių galėtų pakeisti atsistatydinusią ir paskutines valandas sveikatos apsaugos ministre dirbančią Rimantę Šalaševičiūtę.

Laukia premjero žodžio

Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas, partijos prezidiumo bei Seimo narys Gediminas Kirkilas dienraščiui sakė, kad partija nesvarstė galimos kandidatūros užimti sveikatos apsaugos ministro postą. "Prezidiumas nesvarstė, nes nebuvo posėdžio. Mat partijos pirmininkas serga rimtai, posėdžio nebus greičiausiai ir šią savaitę", – teigė pašnekovas. Jo teigimu, jis nėra girdėjęs ir jokių partijos bičiulių pasvarstymų, nes "visi išsilakstę, todėl niekas ir nesvarsto".

Pasak G.Kirkilo, pasiūlymą dėl galimų kandidatų pirmiausia turėtų pateikti partijos Sveikatos apsaugos komitetas. Pastarojo pirmininkė, Seimo narė Alma Monkauskaitė dienraščiui sakė, kad komiteto posėdis dar nevyko, nes "negauta komandos iš prezidiumo": "Kai gausime prezidiumo sprendimą, prasidėjus neeilinei Seimo sesijai susitiksime su kolegomis ir, manau, veiksmas vyks greitai". Politikė taip pat tvirtino negirdėjusi, kad partijos kolegos būtų aptarę  Sveikatos apsaugos ministerijos naujo vairininko galimas kandidatūras.

Kai kurių galimybės ribotos

Vieša paslaptis: 2014-aisiais sveikatos apsaugos ministre tapusi R.Šalaševičiūtė – prezidentūros projektas. Premjeras Algirdas Butkevičius, kurio prerogatyva yra Prezidentei siūlyti ministro kandidatūrą, ją rinkosi iš visai kitų asmenų. Kai kurie socialdemokratai patyliukais kalba, kad buvę partijos pretendentai  greičiausiai vėl bus prisiminti.

Medikė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė A.Monkauskaitė tąkart net nesvarstė pasiūlymo motyvuodama, kad politikoje ji dar naujokė, vos pirmą kadenciją dirba Seime. Tą patį ji pakartojo  dienraščiui ir dabar, dar pridūrė, kad nedrįstų "eiti, nes nieko nepadarysi per tiek laiko" – naujam ministrui liko dirbti maždaug devyni mėnesiai.

Socialdemokratų užkulisiuose svarstoma ir buvusio švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio kandidatūra. Buvęs Darbo partijos narys, dėl partijos spaudimo priverstinai palikęs ministro postą, dabar pakeitė politinę orientaciją ir tapo socialdemokratu.

"Manyčiau, D.Pavalkio galimybės yra ribotos. Pirma, į partijos gretas jis įsiliejo neseniai, o tai gali jam sutrukdyti. Antra, jis dabar įsidarbinęs patarėju Europos Komisijoje. Įsivaizduokite: kelionės į Briuselį, Ameriką, Aziją… Vargu ar ryžtųsi viso to atsisakyti", – svarstė A.Monkauskaitė.

Pašnekovės manymu, ji nematanti nė vieno sveikatos apsaugos viceministro, kuris galėtų pretenduoti užimti R.Šalaševičiūtės vietą.

Ar kartosis scenarijus?

"Bene geriausia kandidatūra būtų buvęs sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas. Jis buvo stiprus, drąsus viceministras, tikras profesionalas", – A.Monkauskaitės manymu, šiandien būtų nelogiška ir neracionalu siūlyti žmogų, kuris neturi patirties, nėra susipažinęs su ministerijos darbu.

Tačiau vargu ar ši kandidatūra įtiktų premjerui. A.Butkevičius anksčiau yra prasitaręs, jog E.Mačiūnas bando ministerijoje uzurpuoti R.Šalaševičiūtės vaidmenį. Kita vertus, buvęs viceministras yra prieštaravęs ir prezidentūros pozicijai.

O ar galimas variantas, kad pasikartos ankstesnis scenarijus – prezidentūra primes savą kandidatūrą? "Lietuvoje kitaip nebebūna", – į klausimą replikavo A.Monkauskaitė. Tuo metu G.Kirkilas, tarsi neišgirdęs klausimo, teigė, kad ministro kandidatūrą prezidentui siūlo premjeras, o ne atvirkščiai: "Pageidavimų visados yra. Klausimas, kiek jie turės įtakos. Pirmiausia pasiūlymas bus iš partijos Sveikatos apsaugos komiteto."

Jurui jūra nebaisi

2014-aisiais vienas iš galimų kandidatų į sveikatos apsaugos ministro sostą buvo įvardijamas vos per trisdešimt metų perkopęs socialdemokratas, Seimo narys Juras Požela. Ši korta traukiama ir šiandien.

"Problema ta, kad jis pats labai nori. Jei neįleidžia per duris, eina per langą. Ne per langą – per kaminą. Ne per kaminą – tai nežinia per ką. Toks dabartinis jaunimas. Jis labai gerai išmano viešuosius ryšius – visur jo pilna", – A.Monkauskaitės manymu, jos kolegai reikėtų įvertinti norus ir galimybes, patirtį, kompetenciją.

"Rimtas. Sveikatos apsaugos ministrų turėjome ir ekonomistų, ir teisininkų. Ministras yra politikas. Klausimas, kaip jis vadovauja", – G.Kirkilas sakė neturintis jokių priekaištų J.Poželai ir jo kandidatūra galėtų būti svarstytina kaip perspektyvi.

Premjero žodžio prisipažino laukiantis ir pats J.Požela.

Poste mato save

"Kiekvienas politikas, kuris save laiko profesionaliu politiku ir yra įsigilinęs į tam tikras politikos sritis, turi būti pasiruošęs prisiimti atsakomybę, jeigu to reikia. Jei būtų tokia premjero valia, aš esu pasirengęs atsakomybę prisiimti", – dienraščiui dėstė informologiją bei žurnalistiką studijavęs J.Požela.

Paklausus, ar jaunam komunikacijos specialistui medicinos sritis nebūtų svetima, politikas teigė, kad dirbdamas Seimo Sveikatos reikalų komitete jau spėjo nuveikti nemažai darbų. "Jeigu pasižiūrėtume tam tikrus teisės aktus, būtent mano kuruojami buvo priimti keli fundamentalūs teisės aktai, iš principo turbūt vieninteliai didžiuliai, kurie buvo parengti mano, kaip komiteto nario", – J.Požela gyrėsi, kad ir medicinos jūroje nardo it žuvis.

Tačiau paklausus, ar kartais "fundamentalūs ir didžiuliai" teisės aktai atsirado ne lobistams pasiūlius, jaunasis politikas prisipažino, kad jie rengti "kartu su specialistais, medikų bendruomenėmis, universitetais".

"Profesorius pavadinti lobistais būtų ne visai korektiška", – kalbėjo J.Požela, neprieštaraujantis save matyti sveikatos apsaugos ministro kėdėje.