Du skirtingi asmenys

Įprastai kandidatus į vieną iš trijų aukščiausių valstybėje – ministro pirmininko – postų pažįstame gana seniai, tad nereikia aiškintis jų diplomų peripetijų, vyro verslų, kelionių geografijos ar kiek turi vaikų. 

Teisybės dėlei, kartais, kaip kad buvo Gintauto Palucko atveju, vėliau paaiškėja, kad žinojome toli gražu ne viską. Tačiau kai rugpjūčio 6-ąją Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) apsisprendė Vyriausybės vairą patikėti vos nuo rudens prie jų prisijungusiai ir tik aštuonis mėnesius Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai vadovavusiai, pirmos kadencijos parlamentarei I. Ruginienei, pulta aiškintis, kas toji nuolat besišypsanti moteris.

Matome kartais netgi prasiveržiančias nesuvaldytas emocijas, nors iš pradžių neatrodė, kad I. Ruginienė gali turėti tokių aštrių kampų.

Šiandien ji šypsosi rečiau. „Stebint premjerės retoriką matome griežtėjantį toną. Ta švelni ir pūkuota, kokia ji buvo rugpjūtį, kai ją į premjeres nominavo socialdemokratai, ir dabartinė – du skirtingi asmenys“, – vertina komunikacijos paslaugų agentūros „Nova media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas.

Žymisi teritoriją

Komunikacijos ekspertas, dabar žiūrėdamas į I. Ruginienę, mato kitą veidą, kurio nematė jos karjeros šuolio pradžioje. Pasak jo, čia turbūt net ne įvaizdžio klausimas, o vaizdas žmogaus, papuolusio į gana sudėtingą situaciją, kai iš jo reikalaujama labai daug ir greitų sprendimų, o aplinka nesudaro tam galimybių. „Tokioje situacijoje labai greitai pamatome, koks žmogus yra iš tikrųjų. Jos tonas griežtėjo, aštrėjo. Premjerei reikia mokytis valdyti savo emocijas, mokėti laiku kalbėti, laiku patylėti. O situacijų buvo įvairių“, – sako A. Katauskas.

Lyg bandydama pasižymėti savo teritoriją, ministrė pirmininkė griežta veido išraiška kalbėdama ėmė dažnai kartoti „aš“. A. Katausko nuomone, iš pat pradžių ji padarė komunikacinę klaidą: kai buvo spaudžiama dėl patirties politikoje stokos, kalbėta, kad yra partija, ji padės. Tačiau dėl to I. Ruginienė sulaukė tik kritikos – ironizuota, ar turėsime kolektyvinį premjerą iš kelių asmenų, ar vis dėlto vienas prisiims atsakomybę. Prisidengimo partijos kolegų pagalba triukas nesuveikė, tad dabar ji stengiasi pabrėžti savo asmeninį vaidmenį sprendžiant įvairius klausimus.

Be to, premjerei nuolat reikia reaguoti į koalicijos partnerių – „Nemuno aušros“ ir jų lyderio Remigijaus Žemaitaičio pareiškimus. Jis turi kur kas daugiau patirties politikoje, puikiai valdo kalbą, moka bendrauti su savo tiksline auditorija, ir kai kuriais atvejais premjerė, atsakydama į kokius nors R. Žemaitaičio išsišokimus, tarsi specialiai provokuojama tai daryti.

„Čia vėl išlenda tas „aš“, tačiau ne vien dėl to, kad ji apie save galvoja stebuklingai gerai. Mano nuomone, jai atrodo, kad, jei nepasirinks griežtos pozicijos kaip premjerė, kurios klauso, bus manoma, kad ji butaforinė Vyriausybės vadovė, negalinti priimti sprendimų. Ji jaučia spaudimą ir nelabai turi pasirinkimų, nes ir taip nelabai turi į ką atsiremti“, – mano A. Katauskas.

Vakansijos: Vyriausybei susirinkus į pirmąjį posėdį I. Ruginienė ir D. Šakalienė dar stovėjo greta, tačiau netrukus premjerė ją atstatydino. Dar trumpiau – vos kelias dienas – Vyriausybėje išsilaikė kultūros ministras. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Prasiveržia emocijos

Sudėtingoms situacijoms suvaldyti reikia ir jos pačios gebėjimų, kurių premjerė dar tik mokosi, ir komandos, kuri dar nebaigta formuoti. Tai kelia nervinį stresą ir įtampą, prasiveržiančią nederančia tokias pareigas užimančiam asmeniui forma.

„Kartais matome prasiveržiančias nesuvaldytas emocijas, nors iš pradžių neatrodė, kad I. Ruginienė gali turėti tokių aštrių kampų. Kai kada buvo matyti netgi asmeninis, nebe premjero, vertinimas kito asmens atžvilgiu“, – atkreipia dėmesį A. Katauskas. Jam kyla klausimas, ar dirbama su premjerės asmenine komunikacija, nes, pavyzdžiui, po susitikimo su krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene iš I. Ruginienės veido išraiškos, pasakytų žodžių labai gerai matėsi aiškios emocijos, ką ji mano apie tą žmogų. Kas vyksta už uždarų durų – viena, tačiau išėjus pro duris turi susivaldyti, nes esi Vyriausybės vadovas, vienas svarbiausių asmenų valstybėje.

Premjerės retorikos ir elgsenos išbandymų kilo ne tik dėl krašto apsaugos ministrės atstatydinimo, bet ir dėl „Nemuno aušros“ kandidatų į ministrus siūlymo ir nesiūlymo, traukimųsi ir nesitraukimų epopėjos, dėl kurių jai nuolat tenka aiškintis.

Dabar svarstomi biudžeto, kiti svarbūs klausimai, tačiau dar nėra visos Vyriausybės, už kurią premjerė tiesiogiai atsakinga. Situacijos dėl kultūros ir krašto apsaugos ministrų skyrimo, susisiekimo ministro siūlyto perkėlimo į krašto apsaugos leidžia manyti, kad I. Ruginienė turbūt patiria didelį spaudimą. Kitas sprendimas – dėl viceministrų skyrimo, kai nėra ministro. Čia ir patyrusiam politikos gigantui paaiškinti tokią situaciją būtų gana sudėtinga. Be to, protestuoja kultūrininkai, prezidentas spaudžia, opozicija taip pat, balionų krizė irgi niekur nedingo.

O kur dar ne tik R. Žemaitaičio šou, bet ir batalijos su buvusiais partneriais Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kurios lyderis Saulius Skvernelis nepraleidžia progos pasakyti dalykų, kurie tikrai turėtų nepatikti premjerei ir socialdemokratams.

Netrukus – didysis mūšis dėl biudžeto, kur premjerė tikrai turės stipriai pakovoti ne tik su opozicija, bet gal net ir su savo koalicijos partneriais.

„Tokiomis aplinkybėmis žmogus, neturintis daug politinės patirties, užima tokį postą. Manau, iš pradžių ji tikėjosi, bent jau taip buvo galima spręsti iš jos retorikos, kur kas lengvesnio praslydimo, bet dabar situacija kai kur stipriai chaotiška net ne dėl jos pačios veiksmų, tačiau už tai atsako ji“, – pabrėžia A. Katauskas.

Akivaizdžiai matyti premjerės noras remtis truputėlį mažiau politiškai patyrusiais žmonėmis, su kuriais jai pasirodė lengviau dirbti ir susitarti.

Komunikacijos eksperto Mykolo Katkaus vertinimu, matyti, kad nėra nei komandos, nei tikslaus daugelio klausimų apgalvojimo, nuomonės išsiskiria ir partijos viduje. Jaučiasi, kad I. Ruginienė vadovauja Vyriausybei nevadovaudama partijai, o joje ji nauja. Partijai vadovauja pirmininkas, kuris nevadovauja Vyriausybei, ir abu šie žmonės nelaimėjo šių rinkimų. Netikėtai tapę vadovais, dabar turi vairuoti laivą, kurį ne jie pastatė.

„Jei premjerės, LSDP pirmininko, kitų pagrindinių žmonių, kurie vairuoja šį laivą, prieš pusę metų būtų kas paklausę, ar jie planuoja tai daryti, turbūt būtų atsakę: nesąmonė. Šiuo atveju toks jausmas, kad truputį dar nepasiruošėme, tačiau tuoj išmoksime. Turbūt išmoks, bet dabar tą mokymąsi matome realiu laiku, o politinė situacija tam mokymuisi labai sudėtinga ir visa tai atrodo kaip chaosas“, – vertina M. Katkus.

Tokios neturėjome

Pasak M. Katkaus, tokiomis aplinkybėmis, kai tvyro nuolatinis chaosas, o premjerė nuolat negali ko nors pakomentuoti, nežino, kas kaip ką pasakė ar kaip kas yra padaryta, apie politinę komunikaciją, stilių, įvaizdį, sąmoningas įvaizdžio formavimo pastangas kalbėti sudėtinga, čia žmogus turbūt gali išplaukti tik dėl savo asmeninių savybių.

„I. Ruginienė – charizmatiška, o jos charizmos potencialas daug didesnis nei jos pirmtako Gintauto Palucko, kuris, kad ir ką darė, vis tiek žmonės nelabai jį mėgo. Tokių savybių, kaip ji, politikės nesame turėję: ji ir švelni, ir kartu griežta. Geromis aplinkybėmis, manau, komunikacine prasme jai tikrai visai neblogai sektųsi. Gal šiek tiek trūksta konkretumo, kai kurių kitų dalykų, tačiau iš principo ji atrodo tikrai gana nebloga. Ji intuityviai jaučia, kaip reikia elgtis su žiniasklaida, turi politinių komunikacinių gebėjimų, tačiau yra patekusi į situaciją, kurią lemia ne jos komunikaciniai gebėjimai“, – vertina M. Katkus.

Tad, pasak jo, turbūt nepamatysime to jos potencialaus geriausio varianto, nes ji turi labai prastą Vyriausybę ir labai prastą situaciją, patiria daug politinių įtampų. Be to, ji nėra partijos pirmininkė, tikroji partijos lyderė, ji – kaip samdyta premjerė.

Problema, kad R. Žemaitaitis nuosekliai kraunasi sau politinį kapitalą provokuodamas dalį visuomenės ir politinius oponentus, ieškodamas priešų, tačiau palikdamas srėbti visą tą košę koalicijos partneriams, I. Ruginienei, prezidentui, kitaip tariant, žmonėms, kurie įgalino jį šiame procese dalyvauti.

„Premjerė dabar tokių srėbimų jau turi kokius dešimt, pradedant kultūros ministru. Kai tavo valdžia priklauso nuo žmogaus, kurio vienaip arba kitaip negali kontroliuoti ir kuriam ši situacija labai naudinga, tai ji dabar dirba pusiau neklaužados vaiko aukle, pusiau policininke, nes nesuprasi, ką ji čia daro, ir tai neatrodo solidžiai. Viešas jos įvaizdis gali suprastėti, nes žmonėms atsibosta dalykai, kurie kartojasi ir nesprendžiami. Valstybėje ir toliau chaosas, kur vienas provokuoja, o kiti bando tai dangstyti“, – sako M. Katkus.

Jo manymu, kol situacija vienaip arba kitaip nepasikeis – išsispręs ministrų skyrimo klausimai, ministrė pirmininkė gaus paramos iš Seimo ar R. Žemaitaitis aprims, tol ir premjerės situacija bus tokia. Komunikacijos ekspertas pabrėžia, kad žmonės nemėgsta tokio chaoso ir dėl jo paprastai kaltina tą žmogų, kuris labiausiai matomas, šiuo atveju – premjerę.

Sėkmė: kultinėse nuotraukose su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku Kaune žaidžiant Lietuvos ir Lenkijos vyrų futbolo rinktinėms matėme tokią premjerę, kokia ji buvo iš pradžių. / E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Mokosi eksternu

Vis dėlto, A. Katausko vertinimu, esant dabartinei situacijai premjerė laikosi tikrai neblogai. Tačiau negali nematyti jos skirtumų nuo pirmtakų. „Visi jie turėjo daug daugiau politinės patirties, stipriai didesnį autoritetą, daug geresnį žinojimą, kaip veikia visa viešoji erdvė. I. Ruginienė dar tik mokosi, eksternu dabar išeina tą kursą, kuriam reikėtų turbūt ne vienos kadencijos Seime“, – sako A. Katauskas.

M. Katkus primena, kad, pavyzdžiui, G. Paluckas atėjo į Vyriausybę gerai pasiruošęs, turėjo visą komandą, žinojo, ką sako ir ką daro. Į labai daug klausimų buvo atsakęs per rinkimų kampaniją, nes joje buvo pagrindinis partijos veikėjas. Dabar akivaizdžiai matyti, kad premjerė nesitikėjo, jog teks vadovauti Vyriausybei, o M. Sinkevičius – kad vadovaus partijai. Trūksta apgalvotų pozicijų, kas kurį darbą daro, o kai to nėra, labai sunku greitai spręsti klausimus.

Tačiau, atkreipia dėmesį 

M. Katkus, akivaizdžiai matyti premjerės noras remtis truputėlį mažiau politiškai patyrusiais žmonėmis, su kuriais jai pasirodė lengviau dirbti ir susitarti. Viena vertus, patogiau, kita vertus, tai turi tam tikrą politinę kainą.

Pasak jo, G. Palucko ministrų kabinete buvo gera pusiausvyra tarp patyrusių, politinio darbo patirties, didelę politinę įtaką turinčių ir tarp naujų žmonių. Dabar ministrų kabinetas suformuotas iš antro lygio Vyriausybės valdininkų, viceministrų ir kai kurių kitų asmenų. Tačiau, užuot bandžius užkaišyti spragas patyrusiais savo partijos Seimo nariais ir taip stabilizuoti situaciją, yra jausmas, kad norisi ištraukti dar daugiau naujų veidų. Kai ištraukia, kartais būna net ne liūdna, o apgailėtina.

„Pavyzdžiui, dabar bėdos dėl biudžeto. Nieko blogo nesakau apie finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną, tačiau tiesiog matai, kad jam tai pirmas kartas. Jei tik jam toks būtų, tačiau juk ir premjerei pirmas kartas. Premjerė bando daryti kuo geriausiai, gal ji tikrai išmoks labai greitai ir po kokių trijų, keturių mėnesių jau viskas bus gerai, bet ne dabar“, – mano M. Katkus.

Be to, kai paskiria naują premjerą ar ministrą, natūralu, kad žmonės jais domisi ir greičiausiai ką nors suranda: tas tą padarė, anas – kitą, o tai sukuria Vyriausybės, kaip apgultos tvirtovės, vaizdą.

Premjerė sulaukia nemažai kritikos ir dėl akcento, pasak M. Katkaus, ne tiek slaviško, kiek vilniečių kiemų. Tačiau komunikacijos ekspertai to nesureikšmina. Tiesa, ji sulaukia pašaipų, kai iš jos lūpų „paskolos“ skamba kaip „paskalos“. Ne itin I. Ruginienei sekasi ir šmaikštauti, pavyzdžiui, skandalą dėl biudžeto pirminio varianto patekimo į viešumą bandant paaiškinti žodžiais, kad „nesvarbu, kada „padruskini“ sriubą, svarbu galutinis rezultatas“.

A. Katausko įsitikinimu, per mažai kalbame apie politikų pasiruošimą – ne tik profesinį, srities, už kurią atsako, žinias, bet ir gebėjimą puikiai valdyti retoriką. „Bandymas greitai išmokti dalykus, kuriems išmokti paprastai reikia labai daug laiko, ir veda prie to, kad I. Ruginienės pasirodymai Seimo tribūnoje ar žiniasklaidoje sulaukia kritikos“, – sako A. Katauskas.

Pokyčiai – ne į gera

Tačiau, pasak jo, jau išgirdę, ką socialdemokratai siūlo į premjerus, žinojome, kad I. Ruginienei šiame poste reikės mokytis. Palaikymo jai kartais pritrūksta net ir iš koalicijos partnerių. Anksčiau bet kurioje kitoje koalicijoje, pavyzdžiui, konservatorių, liberalų, Laisvės partijos, krūvį pasidalydavo – vienur matydavome kalbančią Ingridą Šimonytę, kitur – Eugenijų Gentvilą. Dabar viskas palikta premjerei. „Kai kuriais atvejais man atrodo kaip jos pakišimas, nes koalicijos partneriai, turintys daugiau patirties, tikrai galėtų kitaip komunikuoti ir jai padėti“, – mano A. Katauskas.

Jo vertinimu, I. Ruginienės komunikacija keičiasi, tačiau ne į gera. Atsimenant pačią pradžią, istoriją apie jos vizitus į Rusiją, ji į tuos ir kitus nepatogius jai klausimus atsakė gana gerai ir nuoširdžiai. Kultinės nuotraukos su lenkų ministru pirmininku Donaldu Tusku Kaune žaidžiant Lietuvos ir Lenkijos vyrų futbolo rinktinėms, kuriose irgi matėme tokią premjerę, kokia ji buvo iš pradžių.

„Ji – nuoširdi, gali būti emocinga ir žavinga. Kai kuriais atvejais ji puikiai kalba ir elgiasi. Tačiau man labiausiai stringa, kad ji iš pradžių buvo šilta, emocinga, nebijanti pripažinti savo trūkumų, paaiškinti tam tikrų dalykų. Dabar krizinėje situacijoje ji formuojama kaip uola, kurios niekas negali nugriauti. Keisti negerus dalykus reikia, tačiau nereikia kurti naujo savo profilio, kai staiga tampi kitoks. Labai tikiuosi, kad tai nėra strateginis žingsnis – tapti nenugalima geležine Inga. Mano nuomone, tai klaidingas sprendimas, nes netinka mūsų premjerei būti ne ja pačia“, – pabrėžia A. Katauskas.

Pasak jo, kai švelnus, kalbantis su šypsena, atsakantis į keblius klausimus, atviras žmogus tampa griežtas, kampuotas, nemanai, kad jis mokosi, manai, kad jis tiesiog supykęs. Ministrė pirmininkė galėtų, netgi ir supykusi, pasakyti, kad taip negerai, to negalima daryti, tačiau nevaidinti tokio nenugalimo lyderio. Dabar, komunikacijos eksperto vertinimu, matome labai keistą jos pokytį, nors žmogiškai ir galima jį suprasti.

Jis siūlo prisiminti prezidentę Dalią Grybauskaitę ar ministrę pirmininkę I. Šimonytę: kokios jos buvo, tokios ir liko. Jos gerino savo retorinius, kitus gebėjimus, tačiau pagal stilistiką, stilių matėme, kad tai yra tikras žmogus, jis toks visą laiką.

„Dėl I. Ruginienės kyla klausimų, nes prieš tai ji buvo truputėlį kitokia. Turint mažai patirties ir taip dažnai būnant viešojoje erdvėje labai sunku. Tačiau vis tiek nepaslėpsi, koks tu esi iš tikrųjų“, – sako A. Katauskas.