„Teismas panaikino Vyriausybės nutarimą ir patenkino pareiškėjo Ričardo Pociaus skundą, teismas padarė išvadą, kad šie procedūrinio pobūdžio pažeidimai yra esminiai, jie užkirto kelią objektyviai ir nuodugniai ištirti, įvertinti faktinių aplinkybių visumą bei priimti pagrįstą spendimą“, – BNS sakė teismo atstovė Sigita Gamulėnienė.

Pasak jos, teismas pasigedo motyvavimo, kodėl R. Pociui buvo skirta būtent tokia tarnybinė nuobauda, taip pat konstatuota, jog buvo padaryti pažeidimai svarstant šį klausimą ypatingos skubos tvarka Vyriausybės posėdyje bei pasitarime.

Teismo sprendime pažymima, jog šiuo atveju ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog tarnybinę nuobaudą pareiškėjui gali skirti tik Vyriausybė nėra, tačiau ginčas kyla dėl atsakovo – Vidaus reikalų ministerijos (VRM) – pareigos pasiūlyti tikrinamą pareigūną patraukti (nepatraukti) tarnybinėn atsakomybėn.

Teismo vertinimu, esant pagrindui siūlyti skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tarnybinį tyrimą atliekantis subjektas privalo motyvuotai pasiūlyti tarnybinę nuobaudą, o R. Pociaus atveju toks konkretus pasiūlymas, pažeidžiant reikalavimus, tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo suformuluotas.

„Faktas, jog ministrė, rezoliucija tvirtinusi išvadą, nurodė, jog siūlo skirti papeikimą negali būti laikoma atitinkančio aprašo reikalavimus, kadangi nėra aišku, t. y. visiškai nemotyvuojama, kodėl yra siūloma būtent tokio griežtumo tarnybinė nuobauda“, – paskelbė Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Pažymėtina, jog atsakovai nei VRM, nei Vyriausybė savo procesiniuose dokumentuose nepateikė argumentų, pagrindžiančių skubos reikalingumą ginčo atveju.

Be to, teismo vertinimu, tarnybinės nuobaudos – papeikimo skyrimas nagrinėjamu atveju niekaip neatitinka skubos kriterijaus.

„Pažymėtina, jog atsakovai nei VRM, nei Vyriausybė savo procesiniuose dokumentuose nepateikė argumentų, pagrindžiančių skubos reikalingumą ginčo atveju“, – paskelbė teismas.

Byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant.

Vyriausybės kanceliarija liepos 4 dienos raštu informavo teismą, jog 2022 metų birželio 22 dieną Vyriausybės posėdyje vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės prašymu į posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas papildomas klausimas „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo”.

Remdamasi šiuo prašymu, ministrė pirmininkė posėdžio metu sutiko įtraukti šį Vidaus reikalų ministerijos papildomą klausimą ir pasiūlė padaryti pertrauką.

Vidaus ministerija nurodė, kad svarstant šį klausimą gali būti pateikta jautri informacija, susijusi su asmens duomenimis, todėl buvo priimtas sprendimas pereiti į kitą režimą – apsvarstyti šį klausimą iš anksto numatytame pasitarime.

Bylą pirmosios instancijos teisme laimėjusiam R. Pociui lygiomis dalimis iš atsakovų – Vidaus reikalų ministerijos ir Vyriausybės – priteista 3,7 tūkst. eurų  bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Buvęs VST vadovas teismo prašė panaikinti prieš metus, pernai birželio 22 dieną, priimtą Vyriausybės nutarimą, kuriuo jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) teigė, kad R. Pociui skirtas papeikimas už tarnybinį nusižengimą, kai pažeisdamas statutinėje tarnyboje griežtai reglamentuotą tarnybinį pavaldumą, nevykdydamas vadovybės nurodymo, pareigūnas rodė neigiamą pavyzdį įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams.

Anksčiau VRM yra sakiusi, kad nepaprastosios padėties metu VST priskirtos ypač svarbios nacionalinį saugumą užtikrinančios užduotys, apie kurių vykdymą buvo būtina nuolat informuoti vidaus reikalų ministrę.

Tuo metu R. Pocius, pasak ministerijos, nederino savo veiksmų su VRM vadovybe ir atsisakė vykdyti ministrės įsakymu patvirtintą planą.

Buvęs VST vadas savo ruožtu kaltino A. Bilotaitę nekompetencija, neryžtingumu nesiimant veiksmų, jog dėl neramumų prie Seimo būtų paskelbtas planas „Vėtra“, taip pat tvirtino, kad su juo buvo susidorota.

R. Pocius tarnybai vadovavo nuo 2015 metų.

Prieš tai jis tarnavo kariuomenėje, teisėsaugoje: buvo Karo tarnybos skyriaus viršininkas, Lietuvos karo policijos vadas, dirbo Krašto apsaugos ministerijos Generalinėje inspekcijoje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Lietuvos taupomajame banke.