„Vertiname esamą situaciją, suprantu, kad visuotinis šaukimas galėtų būti viena atgrasymo žinučių Rusijai. Visuotinį šaukimą turi tik keturios NATO šalys. Dabar mums to reikia – pirmiausia reikia įsiklausyti į žmones, ar žmonės palaiko, ar supranta, kokia situacija, kad turi ateiti ir būti daugiau jaunuolių paruošti krašto gynybai. Reikia realiai kalbėt ir priimti rimtus sprendimus“, – Žinių radijui penktadienį sakė V. Blinkevičiūtė.

Lietuvos Vyriausybei trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams, jie sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę. Tam dar turės pritarti Seimas.

„Socdemai tikrai apsispręs štai ką įvertinę – esamą infrastruktūrą, ar turime kareivinių pakankamai, turime kur apgyvendinti tuos žmones, kur pašauksim, pakanka personalo, seržantų, puskarininkių, kurie apmokys?“, – teigė ji.

Partijos pirmininkė kėlė klausimą, kodėl ši reforma rengiama taip ilgai, nors krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas dar metų pradžioje minėjo apie jos inicijavimą.

„Ką galima rengti visus metus, karas vyksta, priešas už durų. Nesuprantu, kaip galima metus laiko rengti reformą šauktinių, ją dabar atnešti, dabar ateis į Seimą. Partijos pirmininkas pasako, kad čia praeitis, reikėjo 2022 metais daryti šauktinių reformą“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Pasak jos, parengtoje reformoje, „yra gerų dalykų“, tačiau atlikti karo tarnybą ateina mažai jaunuolių, per didelis skaičius pripažįstami netinkamais.

„Klausimas, ar tikrai užtenka 3-6 mėnesių tam, kad jaunas žmogus atlikdamas karinę tarnybą tokį trumpą laiką, įgaus reikiamų įgūdžių ginti tėvynę, galbūt – į klausimus turi atsakyti kariniai specialistai“, – sakė partijos pirmininkė.

Diskusijos dėl gynybos stiprinimo tarp politikų įsisiūbuoja Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai šiemet nepavykus surengti greito sėkmingo kontrpuolimo ir ekspertams perspėjant, kad atkurianti pajėgumus Maskva ateityje gali didinti spaudimą NATO.

Krašto apsaugos ministro A. Anušausko teigimu, jeigu šauktinių skaičius per metus siektų iki 5 tūkst., užtektų esamų kariuomenės resursų juos parengti, todėl tai nereikalautų didelio papildomo finansavimo. Tačiau didinant karių skaičių ir įgyvendinant visuotinį šaukimą, reikėtų kurti naujus karinius vienetus.

A. Anušausko duomenimis, norint į karo tarnybą per metus pašaukti iki 7 tūkst. jaunuolių, reikia sukurti keturis papildomus batalionus. Tam infrastruktūrai, ginkluotei, įrangai per penkerius metus reikėtų skirti apie 500 mln. eurų.

Visiškas visuotinio šaukimo įgyvendinimas, pasak Krašto apsaugos ministerijos, užtruktų ne mažiau kaip šešerius metus.

Dabar devynių mėnesių karo tarnybai kasmet pašaukiama apie 3,8 tūkst. jaunuolių.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį teigė, kad artimiausiu metu žada surengti partijų lyderių pasitarimą dėl visuotinio šaukimo į privalomąją karo tarnybą įvedimo.