„Aš nuo pat pradžių sakiau, kad geriausia, kad visos diskusijos mūsų viduje liktų, jei yra kažkokių abejonių. Bet šiaip, žinoma, galima kelti klausimą, ar šis geras sprendimas buvo priimtas dėl to, kad mes labai aktyvūs buvome? Galbūt tai irgi padėjo“, – Seime antradienį žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Vis dėlto ji tvirtino, kad Vokietijos sprendimas yra „labai teigiamas mums signalas“ toliau vystyti infrastruktūrą, ruoštis karių priėmimui.

Bet šiaip, žinoma, galima kelti klausimą, ar šis geras sprendimas buvo priimtas dėl to, kad mes labai aktyvūs buvome? Galbūt tai irgi padėjo.

Lietuvos ir Vokietijos vadovai pernai sutarė dėl Lietuvos gynybai skirtos vokiečių brigados.

Vėliau paaiškėjo, kad šalių pozicijos skiriasi – Vilnius siekė, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas manė, jog dalis pajėgų turi būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.

Šiuo klausimu ypač aktyvus buvo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, viešai spaudęs Berlyną ir netgi tvirtinęs, jog galbūt Vokietija gailisi davusi tokį įsipareigojimą. Tokią retoriką kritikavo šalies vadovas Gitanas Nausėda, opozicinės partijos.

Galiausiai pirmadienį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) paskelbė, jog jo šalis yra pasirengusi Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą, reaguojant į šalyje vystomą infrastruktūros plėtrą.

Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais.