„Netrukus užregistruosiu siūlomas kandidatūras. Aš girdžiu, ką sako opozicija, vakar buvau susitikusi tiek su Ramūnu Karbauskiu, tiek ir su Algirdu Sysu, su opozicijos atstovais, tai netrukus paskelbsiu sprendimą“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovės teigimu, siūlomų parlamentarų į Seimo vicepirmininkų pozicijas pasirinkimas yra susijęs su „noru, kad teikiami kandidatai sulauktų kuo platesnio palaikymo“.

„Girdžiu ir opozicijos atstovus, kurie nėra labai lankstūs ir nori labai konkrečių kandidatų. Vertindama visą šitą informaciją bei kalbėdama ir su kitomis frakcijomis, priimsiu sprendimą“, – patikino Seimo pirmininkė.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, nebūtų nieko baisaus, jei LVŽS frakcija nedeleguotų vicepirmininko.

„Aš manau, kad tai nebūtų tragedija, ypač vertinant tai, kad ta didžiausia opozicinė frakcija šiuo atveju elgiasi nelabai lanksčiai. Tai yra viena, bet kas yra kur kas svarbiau, tai, išsirinkus opozicijos lyderį, jiems bet kokiu atveju būtų atstovaujama Seimo valdyboje“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Aš manau, kad tai nebūtų tragedija, ypač vertinant tai, kad ta didžiausia opozicinė frakcija šiuo atveju elgiasi nelabai lanksčiai.

ELTA primena, kad naujos kadencijos Seimas pirmajame posėdyje išsirinko Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, jos pirmąjį pavaduotoją konservatorių Jurgį Razmą ir pavaduotoją Darbo frakcijos narį Andrių Mazuronį.

Tai sukėlė LVŽS lyderių nepasitenkinimą. Pasak LVŽS pirmininko R. Karbauskio, yra konstitucinė norma, kai Seimo pirmininkas pasiūlo vienu iš savo pavaduotojų skirti didžiausios opozicinės frakcijos atstovą.

„Valstiečių“ siūloma kandidatė į Seimo vicepirmininkės pareigas šiuo metu yra Aušrinė Norkienė. Tačiau po pirmadienį vykusio susitikimo su R. Karbauskiu V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad LVŽS frakcijai reikėtų paieškoti kito kandidato į parlamento vicepirmininkus.

Tuo metu socialdemokratai žadėjo siūlyti partijos lyderio Gintauto Palucko kandidatūrą, bet po penktadienį susiklosčiusios situacijos jis atsakė posto ir savo kandidatūrą perleido bendrapartiečiui Juliui Sabatauskui.

Reikia užtikrinti nuolatinį parlamentarų testavimą

V. Čmilytės-Nielsen teigia, kad, daugėjant koronaviruso atvejų Seime, svarstoma galimybė užtikrinti nuolatinį Seimo narių testavimą.

„Vienas dalykas yra nuolatinis testavimas. Tai tikrai nėra nepamatuota privilegija (...) Seimo nariai negali pasirinkti buvimo vienoje salėje, mes esame priversti būti vienoje salėje, diskutuoti ir balsuoti. Žinoma, kad, plitimas netaptų nevaldomas, reikės testuoti nuolat“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Nuotolinis balsavimas padarytų Seimo darbą nepertraukiamą.

Seimo pirmininkė taip pat teigia, kad Seimas turės grįžti prie Statuto pataisų svarstymo, kurios sudarytų galimybę Seimo nariams posėdžiauti nuotoliniu būdu.

„Kitas dalykas taip pat – nuotolinio balsavimo klausimas turi būti išspręstas. Dabar yra svarstomos skirtingos alternatyvos, kaip tai užtikrinti. Žinoma, su taisyklėmis ir statutu neprasilenkiant. Nuotolinis balsavimas padarytų Seimo darbą nepertraukiamą“, – sakė Seimo vadovė.

Ministrų pavardžių atskirai neskelbs

V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad centro dešinės koalicija sklandžiai susitarė tiek dėl programinių principų, tiek dėl politikų užimamų pozicijų valdžioje.

Tačiau, jos teigimu, pavardės asmenų, siūlomų į konkrečias ministerijas, atskirai kol kas dar nebus skelbiamos.  

Viskas eina normaliu ritmu, mes pakankamai sklandžiai susiderėjome tiek dėl programinių punktų, tiek dėl pozicijų.

„Mes esame sutarę, kad konkrečių pasiskirstymo sričių ir pavardžių, kol nebus paskelbtos visos, dalimis mes nevardinsime“, – teigė ji.

Paklausta, ar prezidentas nevėluoja teikdamas Seimui Ingridos Šimonytės kandidatūrą į premjeres, Liberalų sąjūdžio lyderė teigė, kad viskas šiuo atžvilgiu klostosi sklandžiai.

„Viskas eina normaliu ritmu, mes pakankamai sklandžiai susiderėjome tiek dėl programinių punktų, tiek dėl pozicijų. Tiesą pasakius, manau, kad artimiausioje ateityje turėsime visus paskyrimus“, – teigė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

Prezidentūra ketvirtadienį Seimui ketina teikti I.Šimonytės kandidatūrą į premjeres.

Negalime užmerkti akių į tai, kas vyksta Lenkijoje

V. Čmilytė-Nielsen sako, kad negalima užmerkti akių į reprodukcinės sveikatos klausimus Lenkijoje, juos parlamento vadovė ketina aptarti ir su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).

„Mūsų, Liberalų sąjūdžio, pastangomis, reprodukcinės sveikatos klausimai buvo įtraukti į valdančiosios koalicijos susitarimą kaip vieni iš tų, kuriuos būtina spręsti, tai mums ši tema labai svarbi“, – žurnalistams antradienį Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Kaip partneriai, kaip bičiuliai, kaip draugai mes negalime užmerkti (akių – BNS) į tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje“, – teigė ji.

V. Čmilytė-Nielsen antradienį susitiks su vizito į Lietuvą atvykstančiu A. Duda.

„Mūsų suplanuotas susitikimas yra pakankamai trumpas. Matyt, pakalbėsime apie bendrus planus, bendrus darbus, gali būt, kad bus paliestos ir kitos temos“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Jos teigimu, susitikime bus gali iškilti ir reprodukcinės sveikatos klausimai.

„Aš manau, kad vienaip ar kitaip ši tema iškils“, – svarstė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji pabrėžė, kad Lenkija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių, todėl prezidento vizitas yra labai svarbus.

„Lenkija yra labai svarbus ir artimas mūsų strateginis partneris. Visų pirma, mes vertinam juos kaip partnerius ir draugišką mums šalį, šis vizitas mums yra labai svarbus“,  – teigė parlamento vadovė.

Didžiulius protestus Lenkijoje išprovokavo Konstitucinio Tribunolo sprendimas, kad dabar Lenkijoje galiojantys įstatymai, leidžiantys abortus vaisiaus apsigimimo atvejais, prieštarauja Konstitucijai.

Ši spalį Konstitucinio Teismo paskelbta nutartis dar labiau sugriežtino Lenkijos abortų įstatymus, kurie jau ir taip buvo vieni griežčiausių Europoje. Nutarčiai įsigaliojus, nutraukti nėštumą bus leidžiama tik išžaginimo arba incesto atveju, taip pat tuomet, kai kyla grėsmė motinos gyvybei.