Pasak parlamento vadovės, „valstiečiai“ visuomenės supriešinimo argumentą naudoja ypatingai selektyviai – kai jiems nepatinka koks nors valdančiųjų teikiamas projektas.

„Man yra didelis paradoksas, kad du įstatymai, sprendimai, kurie Lietuvą dar labiau integruotų į Vakarus, į demokratišką pasaulį, kalbant tiek apie Civilinės sąjungos įstatymą, (...) tiek ir apie pagarbą mūsų valstybei labai svarbiu etapu, kai pagaliau pripažintume, kad tuo metu valstybė irgi turėjo savo vadovą, būtent tie du įstatymai tampa kliuviniu pasirašyti, ar būti nacionalinių susitarimų dalimi“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Todėl Seimo pirmininkė teigia nesuprantanti LVŽS pareikštų ultimatumų dėl nacionalinių susitarimų. V. Čmilytė-Nielsen mano, kad sprendimai, priartinantys Lietuvą prie Vakarų, turėtų būti paskata susitarti, o ne kliuvinys.

„Nacionaliniuose susitarimuose, ar tai būtų dabar rengiami nacionaliniai susitarimai dėl gynybos, ar dėl užsienio politikos, kaip tik ir kalbama apie tai, kad Lietuva turėtų dar labiau integruotis į įvairias tarptautines sąjungas, aljansus, nes tai yra mūsų stiprybė ir tai yra mūsų ateities garantas“, – akcentavo Seimo pirmininkė.

O kalbant apie Civilinės sąjungos įstatymą, tai dvidešimt metų apie jį diskutuojame, ar tikrai norime diskutuoti dar dvidešimt metų.

„Taigi, tokie sprendimai, kurie mums padeda būti toje pusėje, kurioje ir norime būti, demokratiškoje, vakarietiškoje, žmogaus teises gerbiančioje, jie turėtų būti mums tik paskata susitarti čia, Lietuvoje, o ne kliuvinys“, – pridūrė ji.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat pažymi, kad LVŽS visuomenės ir Seimo priešinimo argumentą naudoja ypatingai selektyviai. Seimo pirmininkės teigimu, jis ištraukiamas tuomet, kai „valstiečiams“ nepatinka koks nors valdančiųjų teikiamas projektas.

„Bet Seimo darbas yra diskutuoti ir ieškoti bendros pozicijos, kiek tai įmanoma, bet natūralu, kad nuomonės išsiskiria. Jei mes svarstytume tik klausimus, dėl kurių nuomonės neišsiskiria, tai, matyt, turėtume tik metų šventimo projektus, kur visada vienbalsiai pritariame. Manau, kad vienas ar kitas įstatymo projektas, kuris sukelia diskusijas ar dėl jo nuomonės išsiskiria, nėra pakankamas, kad jo netrauktume į darbotvarkę, anaiptol“, – sakė Seimo pirmininkė.

„O kalbant apie Civilinės sąjungos įstatymą, tai dvidešimt metų apie jį diskutuojame, ar tikrai norime diskutuoti dar dvidešimt metų“ , – retoriškai klausė ji.

ELTA primena, kad opozicijoje esantys „valstiečiai“ antradienį pareiškė, kad pasitrauks iš ruošiamų susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bei susitarimo dėl užsienio politikos, jei valdantieji priims kelis jiems neįtinkančius įstatymo projektus.

Tarp tokių projektų valstybės vadovo statuso suteikimas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir pirmadienį pristatytas Civilinės sąjungos įstatymas. Pastarasis projektas, kaip tvirtino „valstietis“ Dainius Gaižauskas, niekuo nesiskiria nuo diskusijas kėlusio Partnerystės įstatymo.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas – konservatyvus kompromisas

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen valdančiųjų pristatytą Civilinės sąjungos įstatymo projektą vadina konservatyviu kompromisu. Visgi, neslepia Liberalų sąjūdžiui vadovaujanti politikė, nereikėtų turėti lūkesčių, kad Seime šią iniciatyvą palaikys visi jos partijos nariai. Kaip leido suprasti V. Čmilytė-Nielsen, šios iniciatyvos gali nepalaikyti tie patys Liberalų sąjūdžiui priklausantys parlamentarai, kurie prieš metus neparodė paramos pateikimo stadijos nepraėjusiam Partnerystės įstatymui.

„Civilines sąjungos registruotą įstatymą kolegos pamatė realiai pirmadienį. Tai diskutuosime apie tai. Manau, kad pakalbėjus kolegos, kurie iki šiol turėjo labai skeptišką nuomonę, apsispręs. Bet aš tikrai nesukelčiau lūkesčių. Yra pora mūsų frakcijos kolegų, kurie turi labai skeptišką poziciją, jie ją labai aiškiai deklaravo per rinkimų kampaniją. Tikėtina, kad jos ir laikysis. Tačiau didžioji dauguma, apie 70 proc. mūsų frakcijos, tikiu, kad palaikys“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė, galvoje veikiausiai turėdama „agroliberalais“ viešojoje erdvėje vadinamus Joną Varkalį, Juozą Baublį bei Viktorą Pranckietį, kurie prieš metus pateikimo stadijoje neparodė palaikymo Partnerystės įstatymui.

Bet aš tikrai nesukelčiau lūkesčių. Yra pora mūsų frakcijos kolegų, kurie turi labai skeptišką poziciją, jie ją labai aiškiai deklaravo per rinkimų kampaniją.

Bet kuriuo atveju, tęsė V. Čmilytė-Nielsen, palaikymo Seime Civilinės sąjungos įstatymo projektas turėtų susilaukti daugiau nei susilaukė Partnerystės įstatymas.

„Manyčiau, kad turėtume turėti daugiau palaikymo balsų, nes tikrai nuo kai kurių nuostatų buvo atsitraukta siekiant rasti kompromisą ir žengti žingsnį, kurį Seimas yra skolingas šimtams tūkstančių Lietuvos porų“, – teigė Seimo pirmininkė.

„Tai konservatyvus kompromisas, atsižvelgiantis į tas pastabas, kurios buvo išsakytos, kai teikiau Partnerystės įstatymo projektą prieš metus. Kelios nuostatos yra pakeistos pagal tai, į ką indikavo ir opozicijos atstovai“, – pridūrė ji.

Pirmadienį valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Valdančiųjų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.