„Šeimai grėsmės jis negali kelti. Aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šiandieną Lietuvoje amžiaus grupė tarp 20 ir 49 metų apie 600 tūkst. žmonių nėra niekada gyvenime sudarę santuokos. Mes kalbame apie labai didelę grupę žmonių, kuriems partnerystė galėtų būti svarbi, galėtų būti aktuali“, – žurnalistams Seime penktadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tai žmonėms, kurie yra sudarę santuoką, jokio pavojaus nesudaro. Ir suprantama, kad vienai grupei užtikrinę teises mes iš kitos grupės jų niekaip neatimame“, – pridūrė ji.

Seimo pirmininkė tikisi, kad Seimui svarstyti šis įstatymo projektas bus pateiktas dar pavasario sesijoje.

„Manau, kad neabejotinai tai įvyks iki pavasario sesijos pabaigos, artimiausiu laiku“, – sakė ji.

V. Čmilytė-Nielsen viliasi, kad šį įstatymo projektą palaikys ne tik valdančiosios koalicijos atstovai.

„Tikriausiai matėte, kad tarp pasirašiusių šį projektą yra ne tik valdančiosios koalicijos atstovai. Ir, aš manau, tikrai svarbu, kad sprendžiant tokius žmogaus teisių klausimus mes parlamente rastume palaikymo iš visų frakcijų, nes tai nėra griežtai partinis klausimas, tai yra vertybinis klausimas. Ir net skirtingose frakcijose, žinau, kad yra žmonių, kurie palaiko kuo greitesnį sprendimą žmogaus teisių problemų“, – sakė Seimo pirmininkė.

Mes kalbame apie labai didelę grupę žmonių, kuriems partnerystė galėtų būti svarbi, galėtų būti aktuali.

Partnerystės įstatymą teikia Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo nariai Algirdas Sysas, Tomas Vytautas Raskevičius, Eugenijus Gentvilas, Ieva Pakarklytė, Andrius Navickas.

Įregistruotas projektas – kompromisų rezultatas

V. Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad penktadienį įregistruotas Partnerystės projektas yra kompromisų rezultatas.

„Mes ilgai diskutavome dėl kiekvieno punkto ir šis projektas, kuris šiandieną įregistruotas, yra ir kompromiso rezultatas. Manau, kad tai yra tikrai solidus, geras rezultatas dialogo su nevyriausybinėmis organizacijomis, su teisininkų bendruomene, su įvairių politinių jėgų atstovais“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Mes registravome šį projektą šiandieną su palaikančiais jį žmonėmis, akivaizdu, dėl to, kad manome, jog atėjo laikas ir tikrai realu tai padaryti šioje kadencijoje. Ir aš tikrai tuo tikiu“, – pridūrė ji.

Vis dėlto paklausta, ar tikisi prezidento Gitano Nausėdos palaikymo partnerystei, Seimo pirmininkė sakė, kad apie tai dar per anksti kalbėti.

„Aš manau, kad apie tai dar per anksti kalbėti. Mes šiandieną tik įregistravome projektą, dar laukia jo pateikimas, svarstymas komitetuose, tikėtina, kad projektas dar ir keistųsi, šiek tiek būtų koreguojamas. Taigi, iki tol, kol jis ateis į priėmimo stadiją, bus priimtas Seime ir tas klausimas taps aktualus, dar reikia nueiti ilgą kelią ir, manau, kad tuomet mes ir vertinsime“, – sakė parlamento vadovė.

Iniciatoriai teigia, kad Partnerystės įstatymas reglamentuos nesusituokusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų turtinius ir neturtinius santykius. Juo sprendžiamos praktinės kartu gyvenančių partnerių problemos: sukuriama galimybė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę arba, esant poreikiui, nustatyti kitokį, abi puses tenkinantį bendros nuosavybės turto teisinį režimą, leidžiama paveldėti be papildomų mokesčių, sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai, t. y. pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju.

Parengtame įstatymo projekte taip pat numatoma leisti pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti partneriui sveikatos priežiūros srityje. Taip pat projekte numatoma galimybė gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.