Pasak jos, mes esame NATO valstybė, dirbame su sąjungininkais, pasitikime jais, bet tuo pat metu žinome, kad turime būti stiprūs patys, kaip šalis.

„Mes puikiai suvokiame, koks yra geopolitinis kontekstas. Manau, jį suvokiant reikia ne kalbėti apie baimę, o kalbėti apie pasirinkimą“, – antradienį Seime žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Politikė džiaugėsi, kad Lietuvoje nėra kažkokių esminių nesutarimų tarp politikų dėl finansavimo gynybai didinimo.

Mes puikiai suvokiame, koks yra geopolitinis kontekstas. Manau, jį suvokiant reikia ne kalbėti apie baimę, o kalbėti apie pasirinkimą.

„Visai neseniai Seime priėmėme sprendimą skirti didesnį procentą gynybai ir tokius sprendimus esame nusiteikę nuosekliai daryti ir toliau“, – sakė Seimo pirmininkė.

ELTA primena, kad kovo viduryje Seimas, apsvarstęs Vyriausybės siūlymą didinti krašto gynybai skiriamą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį iki 2,52 proc., jam pritarė ir pritaikius ypatingąją skubą – priėmė.

Kad prie 2022 m. biudžete šalies gynybai jau numatytų išlaidų būtų skiriama dar 298 mln. eurų, parlamentarai pritarė vienbalsiai – projektą palaikė visi 123 balsavę Seimo nariai.

Finansų ministerija turės teisę skolintis valstybės vardu Lietuvos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti – užtikrinti iki 2,52 procento BVP siekiantį finansavimą krašto gynybai pagal 2021 metų gruodžio 22 d. Finansų ministerijos BVP prognozes Lietuvai.