Į susirinkusius šalies ministrus, dvasininkus, Baltijos kelio organizatorius, užsienio šalių ambasadorius, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narius kreipęsis pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis siūlė „nepražudyti to, kas padaryta“.

„30 metų. Padarėm. Susiėmėm už rankų ir padarėm. Po to jau svarbu tik neprapilti, nepaleisti ir vesti tolyn ir tolyn. Tai nėra lengva, tai nebuvo lengva ir tai lieka mums užduotimi rytdienai ir ateičiai – nepražudyti, kas pasiekta, kas padaryta“, – sakė V. Landsbergis.

„Pasižiūri į tas nuotraukas ir matai jėgą – žmonių geros valios jėgą. Jie neatėjo kautis, nugalėti, jie atėjo būti ir skelbti tiesą, širdį, teisingumą, ateitį, kokios žmonės yra verti“, – pridūrė jis.

Tai nėra lengva, tai nebuvo lengva ir tai lieka mums užduotimi rytdienai ir ateičiai – nepražudyti, kas pasiekta, kas padaryta.

Iškilmingą minėjimą tylos minute pradėjęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pakvietė susirinkusiuosius prisiminti tuos Baltijos kelio dalyvius, kurių jau nebėra.

„Baltijos kelias nebuvo nei viešųjų ryšių akcija, nei reklamos kampanija. Jis buvo nuoširdus ir tikras. O svarbiausia – pasaulyje neregėtas, tačiau labai vaizdingas ir įtikinimas Baltijos kelias parodė, koks yra Europos kelias“, – susirinkusiesiems teigė Vyriausybės vadovas.

Pasak S. Skvernelio, simboliška, kad būtent šiuo metu Seimas pritarė ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrai į eurokomisarus.

„Tai simboliška. Lietuvos politikas, gimęs laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje ir pretenduojantis į labai svarbų postą“, – sakė premjeras.

Pasigirdus plojimams, jis pridūrė, kad vienintelis priekaištas, kuris buvo išreikštas V. Sinkevičiui kaip kandidatui, buvo jo jaunas amžius.

„Jeigu prieš 30 metų kam nors iš čia esančiųjų būtų pasakę, kad jūs per jauni siekti laisvės, nepriklausomybės, jūs per jauni, nesubrendę ir nepatyrę organizuoti Baltijos kelią, tai turbūt būtų sukėlę teisingą pasipiktinimą ir dar didesnį ryžtą to siekti“, – teigė Vyriausybės vadovas.

Tuo metu Baltijos kelio koordinatorius Arūnas Grumadas dar prieš ceremoniją BNS teigė netikėjęs, kad akcija taps tokia žinoma pasaulyje.

„Tikrai ne. Tikrai mums tai nerūpėjo. Mes buvome į narvą uždaryti paukštukai. Mums rūpėjo narvelio dureles atsidaryti ir išskristi į laisvę. Nebuvo aktualu, kaip tai bus vertinama“, – sakė A. Grumadas.

Penktadienį Baltijos kelią kviečia atkartoti Honkongo protestuotojai, taip pat šią Lietuvos, Latvijos ir Estijos iniciatyvą 2013 metais bandė atkartoti nepriklausomybės nuo Ispanijos siekiantys katalonai.

„Katalonijoje buvo analogiška akcija. Žmonės buvo nepriklausomi. Aš suprantu. O tai, kas vyksta Honkonge – jie surengė demonstraciją, kurioje dalyvavo pusantro milijono gyventojų. Manau, kad tuo jie pasakė viską“, – teigė Baltijos kelio koordinatorius.

1989 metais Baltijos kelio akcijoje į gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino susikibo daugiau kaip milijonas žmonių. Ši akcija pasiuntė žinią pasauliui apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekį nutraukti sovietinę okupaciją ir atkurti nepriklausomybę.