„Kai aš susitikau su juo Paryžiuje, jis pakankamai žinojo ir buvo mūsų pusėje. Mes taip jį turime ir prisiminti. Jis buvo Lietuvos nepriklausomybės rėmėjas ir talkininkas. Tai mums tikrai padėjo“, – BNS ketvirtadienį sakė V. Landsbergis.

Jis prisimena su J. Chiracu pirmą kartą susitikęs jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kai tuo metu būsimas Prancūzijos prezidentas dar ėjo sostinės mero pareigas.

„Su šiuo įspūdingu asmeniu susitikau kaip su Paryžiaus meru 1991 metų birželį Paryžiuje. Būsimasis prezidentas buvo apsisprendęs ir labai palankus Lietuvai. J. Chiracas tuo metu pritarė ir pažadėjo, kad Paryžiuje bus rasta tinkama vieta įkurdinti Lietuvos informacinę, beveik diplomatinę tarnybą. Tai buvo labai didelis dalykas. Jo realizuoti nesuspėjome arba nebereikėjo, nes rugpjūtį žlugus Maskvoje bolševikų pučui, prasidėjo visiško mūsų nepriklausomybės pripažinimo tvanas“, – teigė V. Landsbergis.

Žinoma, mes šachmatais nelošėm ir vyno negėrėme, bet kalbėjomės labai paprastai ir su palankumu Lietuvai ir jo palankumas nebuvo apsimestinis.

„Prancūzija gal net pirmoji į Lietuvą po pučo atsiuntė savo užsienio reikalų ministrą užmegzti diplomatinių santykių“, – pridūrė V. Landsbergis.

Jis teigė, kad pagarbą J. Chiracas jam išreiškė padovanodamas sidabrinį bareljefą. Pasak V. Landsbergio, jau tuo metu matėsi J. Chiraco potencialas dar aukštesnėms pareigoms.

„Man buvo įspūdis toks, kad jis turėjo potencialo kitoms aukštoms pareigoms, kurias vėliau ir gavo tapdamas prezidentu. Jis atrodė įspūdingai: aukštas, prakilnus. Žinoma, mes šachmatais nelošėm ir vyno negėrėme, bet kalbėjomės labai paprastai ir su palankumu Lietuvai ir jo palankumas nebuvo apsimestinis“, – sakė V. Landsbergis.

Kartu su J. Chiracu jis matėsi ir 2001 metais, šiam atvykus vizito į Lietuvą būnant jau Prancūzijos prezidentu, tačiau viešame renginyje.

„Jis pasveikino mane per atstumą prisimindamas ankstesnį susitikimą. Aš jam iš salės pamojau ranka ir daviau klausimą, į kurį jis nuoširdžiai atsakė prisimindamas, kas aš esu. Čia Vilniuje nebuvo jokių aptarimų, tuo metu buvau opozicijoje ir nebuvau kviečiamas į posėdžius“, – teigė jis.

Anot V. Landsbergio, J. Chiracas padėjo išspręsti ir Lietuvos ambasados patalpų Paryžiuje klausimą, taip pat jis tvirtino, kad J. Chiracko asmeninis palankumas buvo naudingas Lietuvai stojant į NATO ir Europos Sąjungą.

J. Chiracas Prancūzijos prezidento pareigas ėjo 1995–2007 metais, anksčiau jis keliolika metų buvo Paryžiaus meru. Jis mirė ketvirtadienį būdamas 86-erių.