Viktoras Pranckietis tvirtina, kad vykti į Kiniją Seimo delegacija privalo, nes ten važiuoja Latvijos ir Estijos atstovai.

„Vyksta trijų Baltijos šalių delegacijos. Bandėme iš pradžių svarstyti, ar tikrai mums reikia ten vykti, bet tai turbūt nebūtų vertinama ne akibrokštu, jeigu dvi šalys vyktų, o trečioji nevyktų. Delegacijų dydžiai visų yra tokie patys“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Seimo vadovas.

„Programą siūlė Kinijos pusė ir ta programa yra tokia“, – pridūrė jis.

Vyksta trijų Baltijos šalių delegacijos. Bandėme iš pradžių svarstyti, ar tikrai mums reikia ten vykti, bet tai turbūt nebūtų vertinama ne akibrokštu, jeigu dvi šalys vyktų, o trečioji nevyktų.

Trečiadienį į Kiniją išvyksta Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Juozas Baublys, „socialdarbiečių“ atstovai Algirdas Butkevičius ir Artūras Skardžius, „valstietis“ Algimantas Kirkutis ir konservatorius Kazys Starkevičius. Visi jie priklauso Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Liaudies Respublika grupei.

Be kitų susitikimų, parlamentarai Tibete susitiks su šio autonominio regiono Liaudies Kongreso Nuolatinio komiteto pirmininku.

Autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją. Kinija teigia tuomet išvadavusi Tibetą, tačiau daugelis vietos gyventojų ir dalis tarptautinės bendruomenės kaltina centrinę valdžią religine priespauda ir tibetiečių kultūros naikinimu.

Lietuvos nevyriausybininkai teigia, kad vien vizitu į Tibetą parlamentarai parodys pripažįstantys ten vykdomą Pekino politiką.

„Turim vientisos Kinijos sutartį ir mes negalime nepaisyti šitos sutarties“, – aiškino V. Pranckietis.

Jis teigė, kad lankydamiesi Tibete Lietuvos politikai gali akcentuoti žmogaus teisių svarbą.

„Dėl Seimo narių. Manau, kad jie yra ir laisvi, ir pakankamai pasirengę diskutuoti apie tai, kas mums labiausiai rūpi – tai žmogaus teisės. Manau, kad jie turės progą su tuo susipažinti“, – teigė V. Pranckietis.

„Galbūt ir ne pats geriausias pavyzdys, bet į Lietuvą, kai ji buvo okupuota, kaip pat žmonės atvažiuodavo ir susitikdavo su kuo nors, nes de facto yra tik viena valdžia ten“, – pridūrė Lietuvos parlamento pirmininkas.

Vilniaus ir Pekino santykiai yra daugiausiai susiję su ekonominiais klausimais, Kinijai siekiant atkurti istorinius prekybos kelius Vidurio ir Rytų Europoje.

Antra pagal dydį pasaulio ekonomika siekia investuoti į regiono infrastruktūrą, nors dalyje šalių, įskaitant Lietuvą, nerimaujama, kad komunistinės Kinijos investicijos gali atnešti nepageidaujamą Pekino įtaką vidaus politikai.