Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia stiprinti kraštutinį rusišką nacionalizmą ir pateisinti agresiją, gindamas Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasirašytą sovietų ir nacių paktą, kuris lėmė Lenkijos ir Baltijos šalių okupaciją, sako Lietuvos diplomatai ir politologai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius britų dienraštyje „The Guardian“ paskelbtame komentare rašo, kad Rusijos vadovybė „siekia patvirtinimo savo agresyviai ir revizionistinei užsienio politikai“.

Ministras perspėjo, kad tokie paktai gali pasikartoti, jei Vakarai nedės pastangų užkirsti tam kelio ir pataikaus Maskvai.

„Atėjo metas vertybes iškelti aukščiau strateginės partnerystės mūsų santykiuose su Rusija. Atėjo metas tvirčiau atmesti melą, kurį Rusijos vadovybė pardavinėja kaip „alternatyvią nuomonę“, - paragino L.Linkevičius.

„Tvirtai gindami savo vertybes galima paskatinti Rusiją permąstyti savo ambicijas, būdami minkšti galime paskatinti jų žiauriausius veiksmus“, teigė Lietuvos ministras.

Šią savaitę susitikime su istorikais V.Putinas teisino Molotovo - Ribentropo paktą, sakydamas, kad „tokie tada buvo užsienio politikos metodai“.

„Sovietų Sąjunga pasirašė nepuolimo sutartį su Vokietija. Jie sako - ak, kaip blogai. Bet kas čia blogo, jei Sovietų Sąjunga nenorėjo kariauti?“, - kalbėjo V.Putinas.

Vytauto Didžiojo universiteto docento Ryčio Bulotos teigimu, Rusijos vadovas siekia sumenkinti sovietų ir nacių vykdytas teritorijų dalybas, tačiau visiškai klastoti istorijos jis negali, nes patys sovietai dar 1989 metais pasmerkė slaptuosius protokolus, kuriais pasidalyta Rytų Europa.

„Manyčiau, kad Putino retorika dėl pakto pirmiausia orientuota į vidų, stiprinant kraštutinį rusišką nacionalizmą, kuris įvardinamas kaip „antifašizmas“, o tam reikia menkinti J.Stalino ir A.Hitlerio ryšius“, - BNS sakė politologas.

„Kaip žinia, labai svarbi V.Putino režimo mobilizacinės retorikos dalis yra laimėtas karas, pergalė prieš fašizmą, ir visas „seneliai kariavo“ diskursas. Todėl jis siekia kiek įmanoma labiau pakeisti Molotovo-Ribentropo pakto traktavimą. Lenkiama prie to, kad tai buvo tiesiog taikos sutartis ir stengiamasi sumenkinti teritorijų dalybas, bei jų pasekmes. Tiesmukai pareikšti, kad slaptųjų protokolų nebuvo Putinas (bent jau kol kas) negali, nes 1989 metų gruodžio 24 dieną SSRS liaudies deputatų suvažiavimas, tuo metu aukščiausias SSRS valdantysis organas, pasmerkė Sovietų Sąjungos ir Vokietijos 1939-1941 metų slaptuosius susitarimus ir oficialiai pripažino „slaptuosius protokolus teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento“, tuo pačiu pripažįstant, kad Baltijos valstybių inkorporavimas į SSRS buvo antikonstitucinis. Todėl bandymas nepripažinti slaptųjų protokolų egzistavimo gal būti siejamas su klejonėmis apie SSRS reanimavimą“, – sakė R.Bulota.

1939 metais rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai Viačeslavas Molotovas ir Joachimas von Ribbentroppas pasirašė nepuolimo sutartį ir papildomą slaptąjį protokolą, kuriuo pasidalijo regioną įtakos sferomis: Suomija, Estija ir Latvija atiteko sovietams, o Lietuva - Vokietijai. Po mėnesio pasirašytas dar vienas protokolas, pagal kurį Lietuva pateko į SSRS įtakos sferą. 1940 metais Sovietų Sąjunga okupavo Baltijos šalis.

1991 metų sutartyje su Lietuva Rusija buvo pripažinusi, kad 1940 metais įvykdyta Lietuvos suverenitetą pažeidžianti aneksija.

Istoriko Algimanto Kasparavičiaus teigimu, V.Putinas siekia, kad kalbant apie Antrojo pasaulinio karo priežastis didesnis dėmesys būtų skiriamas 1938 metų Miuncheno suokalbiui, kuriuo, pataikaudamos Adolfui Hitleriui, Anglija ir Prancūzija nusprendė, kad nacių Vokietijai turi būti atiduota Čekoslovakijos Sudetų kraštas.

„Kadangi vyksta labai ryškiai ir įvairiomis formomis informacinis karas tarp Rytų ir Vakarų, tarp Rusijos ir Vakarų pasaulio, šiuo atveju ir Miunchenas, ir Molotovo-Ribentropo paktas, yra naudojami kaip šio propagandinio karo instrumentai“, – kalbėjo Lietuvos istorijos instituto mokslininkas.

Pasak jo, „tiek rytuose, tiek vakaruose, praktiškai be didesnių diskusijų sutariama, kad ir Miuncheno konferencijos sprendimai, ir Molotovo - Ribentropo paktas iš esmės buvo vienas kitą papildantys veiksniai, nulėmę XX pasaulinį karą“, ir negalima užmiršti nė vieno iš jų.

„Kada kalbama apie realų karą, visada yra skaičiuojama. (…) Man atrodo, ka panašūs skaičiavimai ir šiandien vyksta pasaulyje. Jeigu mes turėsime galvoje įvykius Ukrainoje, vyksta skaičiavimas: Ukrainoje iš esmės vyksta realus, ginkluotas karas, o kaip elgiasi Vakarai? Jie skelbia ekonomines sankcijas. Ar ekonominės sankcijos yra adekvačios prieš ginklus? Žinoma, kad ne“, – teigė A.Kasparavičius.

Latvijos ir Estijos politikai taip pat griežtai sukritikavo V.Putino žodžius.

„Kai prezidentas V.Putinas sako, kad Molotovo-Ribentropo paktas - nieko blogo, aš sakau, kad šiuolaikinė Rusija turi didžiulių problemų“, - perspėjo Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

„Pirmiausia Sudetai Kryme, dabar šitai. Kas toliau?“, - istorines analogijas pateikė Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.