Dabar politikai tariasi dėl klausimų pateikimo formos.

„Klausimų formulavimo etapas iš esmės yra baigtas. Dabar belieka apsispręsti dėl to, kokiu būdu ir kam tie klausimai bus užduodami“, – BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Vyšniauskas, koordinavęs klausimyno sudarymą.

Jo teigimu, kadangi klausimų esama ne viena tema, atsakymų teks prašyti skirtingų institucijų.

„Kadangi turime klausimų daug ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), nesistengėme jų forsuoti tol, kol VRK turėjo daug darbo su savivaldos rinkimais. Be to, šiuo metu institucija neturi nuolatinio vadovo, nes pirmininkė atsistatydino“, – kalbėjo A. Vyšniauskas.

Anot parlamentaro, klausimų Seimo nariams kilo dėl kelių žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleistų faktų.

Planuojama aiškintis, kodėl VSD tyrė vieno kandidato į prezidentus aplinką, kokiu pagrindu šis tyrimas atliktas, taip pat – dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo, brolių Nikitinų galimą įtaką G. Nausėdai, verslininko Igorio Udovickio interesus, leidimo dirbti su slapta informacija išdavimo tuometiniam Vyriausybės kancleriui A. Stončaičiui aplinkybes.

O tada atsakingų institucijų atstovai bus kviečiami į Seimą.

Pasak A. Vyšniausko, artimiausiomis savaitėmis turėtų būti apsispręsta dėl klausimų pateikimo ir atsakymų gavimo formato.

„O tada atsakingų institucijų atstovai bus kviečiami į Seimą“, – tvirtino parlamentaras.

Kol kas valdantieji nėra linkę imtis parlamentinio tyrimo.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, atsakymus galima gauti kai kuriuos pareigūnus pakviečiant į Seimo salę.

„Pagal atsakymus ir poreikį tolesnius žingsnius galėtų atlikti komitetai ar komisijos“, – komentare BNS nurodė parlamento vadovė.

Vasarį išleistoje tyrimų žurnalistų knygoje pateikiamas aukštas pareigas VSD ėjusio pareigūno liudijimas. Pranešėjas teigė, kad jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“, kuriame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų komandas, pats pranešėjas tikino, kad tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, jog sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

Knygoje taip pat keliamos abejonės dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos skaidrumo, atskleisti ryšiai su kai kuriais verslo atstovais.

Taip pat knygoje publikuojamas liudijimas, kad prieš kelerius metus A. Stončaičiui einant Vyriausybės kanclerio pareigas, kilo abejonių, ar išduoti jam naują leidimą dirbti su slapta informacija, nes jis esą palaiko ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis.

Teigiama, kad tuomet A. Stončaitis atsisakė tikrintis poligrafu ir vis tiek gavo tokį leidimą. VSD anksčiau yra nurodęs, kad leidimas A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo.