„Neturėjau rimtų argumentų gindamas Lietuvos politiką. Nežinau, kodėl buvo nuspręsta nesilaikyti pažadų latviams“, – rašoma naujoje A. Valionio knygoje „Politikos sūpuoklės“.
Tuo tarpu buvęs Lietuvos premjeras 2008 – 2012 metais konservatorius Andrius Kubilius BNS teigė, kad tokio pažado Latvijai nebuvo, o ir pati Latvijos vyriausybė neturėjo ketinimų statyti terminalą.
Pasak A. Kubiliaus, Latvijoje suskystintų dujų terminalo projektą vystyti siekė su „Gazprom“ susijusi privati įmonė ir „pačiai V. Dombrovskio vyriausybei tuo metu toks planas netiko“.
A. Valionis sako knygoje teigia, kad per Latvijos premjero Valdžio Dombrovskio vizitą Lietuvoje 2009 metais „pavyko sutarti, kad elektros jungtis į Švediją eis iš Klaipėdos, o mes mainais padėsime latviams gauti iš ES maždaug 45 milijonus eurų jų vakarinės dalies elektros tinklams sustiprinti ir drauge už Briuselio pinigus statysime bendrą regiono suskystintų gamtinių dujų terminalą šalia Rygos“.
„Tačiau Klaipėdoje pasistatėme didžiulį terminalą, kurio pajėgumai gerokai viršija Lietuvos poreikius, ir antro Baltijos regionui jau nereikia (...). Santykius su kaimynais sugadinome ilgam“, – rašo A. Valionis.
Gal bent dvigubai Lietuvos poreikius viršijantis SGD terminalas ateityje taps regioninis ir atsipirks, bet reikės sulaukti, kad latviai pamirštų, ką jiems buvome pažadėję ir kaip juos apgavome.
Situaciją kitaip pasakoja buvęs premjeras A. Kubilius: „Aš nežinau jokių pažadų, neradau jų atėjęs į Vyriausybę 2008 metais, o latviai ir estai kaip tik pasakė, kad jų valstybės, vyriausybės, nenori statyti terminalo“.
Anot A. Kubiliaus, Latvijoje buvo privačių iniciatyvų dėl terminalo, ir jas „bandė realizuoti vienas iš žinomų Latvijos verslininkų, (Juris – BNS) Savickis, kuris vadovavo kompanijai „Itera“, tai dukterinė Rusijos „Gazpromo“ kompanija“.
„Kitaip sakant, Latvijoje terminalą planavo statyti „Gazprom“. Aš nežinau, ar A. Valionis tai žinojo, mums tai atrodė visiškai netinkama, ir pačiai V. Dombrovskio vyriausybei tu metu toks pačių latvių planas netiko. Todėl mes, suvokę, kad latviai neplanuoja statyti terminalo, ir estai neplanuoja, apsisprendėme, kad mums terminalas būtinai reikalingas ir ėmėmės savo iniciatyvos. Čia A. Valionis gal nėra visiškai tikslus savo prisiminimuose“, – sakė ekspremjeras.
A. Valionio nuomone, latvių interesus ignoruojanti energetikos politika buvo premjero A. Kubiliaus ir prezidentės Dalios Grybauskaitės klaida.
„Gal bent dvigubai Lietuvos poreikius viršijantis SGD terminalas ateityje taps regioninis ir atsipirks, bet reikės sulaukti, kad latviai pamirštų, ką jiems buvome pažadėję ir kaip juos apgavome“, – rašo A. Valionis.
A. Kubilius teigia, kad latviams dėl terminalo jokių pažadų nebuvo duota, nes ir jų pačių Vyriausybės intereso tuo metu nebuvo.
„Tikrai, nebuvo (pažado latviams dėl terminalo – BNS), kaip tik priešingai, V. Dombrovskis pasakė, kad jų nedomina terminalas, ir estai pasakė, kad jų nedomina. Tik vėliau, kai Europos Komisija paskelbė, kad regioniniam terminalui bus skiriama pinigų, tada atsirado latvių ir estų kažkoks interesas, bet mes pasakėme, kad mūsų nedomina tie europiniai pinigai tuo metu“, – sakė A. Kubilius.
A. Valionis Lietuvos ambasadoriumi Latvijoje buvo 2008 – 2011 metais. 2000 – 2006 metais jis ėjo Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas.
Lietuva ir Latvija po ilgus metus trukusių ginčų 2009 metais sutarė, kad elektros jungtis iš Švedijos bus tiesiama į Lietuvą, o ne Latviją. Atitinkamą susitarimą 2009 metų balandį Vilniuje pasirašė trijų Baltijos šalių premjerai. Tądien išplatintame Lietuvos vyriausybės pranešime spaudai dujų terminalas neminimas.
Vėliau Latvija ne kartą ragino Baltijos šalis sutarti dėl bendro suskystintų gamtinių dujų terminalo Rygoje, kuris galėtų pretenduoti į ES paramą, tačiau toks susitarimas nebuvo pasiektas.
Lietuvai ėmus savarankiškai statyti terminalą Klaipėdoje, Latvijos vyriausybė apkaltino Lietuvą žlugdant regioninį projektą. Vėliau Latvija blokavo Lietuvos iniciatyvą, kad jau veikiantis Klaipėdos terminalas būtų pripažintas regioniniu projektu ir gautų ES finansavimą.
Lietuvos Vyriausybė teigia, kad Klaipėdos terminalą reikėjo skubiai įrengti, siekiant panaikinti Rusijos dujų milžino „Gazprom“ monopolį, o derybos su latviais būtų gerokai užvilkinusios projektą. Lietuvos pareigūnų teigimu, Klaipėdos suskytintų gamtinių dujų terminalas buvo esminis argumentas „Gazprom“ sumažinti dujų kainą Lietuvai.
Atmeta įtarimus dėl CŽV kalėjimo
Tuometinis užsienio reikalų ministras A. Valionis naujoje knygoje atmeta įtarimus, kad Lietuvoje 2005 – 2006 metais galėjo veikti slaptas amerikiečių kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti.
„Niekada neteko girdėti, kad amerikiečiai būtų norėję įsteigti Lietuvoje kokią slaptą įkalinimo vietą“, – rašo A. Valionis knygoje „Politikos sūpuoklės“.
A. Valionis užsienio reikalų ministro pareigas ėjo 2000 – 2006 metais. Jo teigimu, tuometinė JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice (Kondoliza Rais) pokalbiuose akis į akį „niekada neužsiminė, kad Lietuva kaip nors būtų įtraukta į teroristų gabenimo ar kalinimo operacijas“.
„Žinoma, tau niekas nepasakys daugiau, negu privalai žinoti, bet ir iš užuominų ar net nutylėjimų kai ką gali numanyti. Nė menkiausių įtarimų man nebuvo kilę, kad amerikiečiai ką nors Lietuvoje laikytų slapta įkalintą“, – rašo A. Valionis.
Jis pridūrė manantis, kad „išpučiant tariamo CŽV kalėjimo Lietuvoje skandalą smarkiai padirbėjo Rusijos specialiosios tarnybos“.
„Jų žmonės pafotografavo, pafilmavo pastatą Antaviliuose ir dar vieną kitą sąmokslo teorijoms kurti labiau tinkamą objektą, o tada šią pagal jų kurpalį apdorotą informaciją pakišo žurnalistams“, – rašo buvęs ministras.
Supykdė prezidentę
A. Valionis teigia, kad jo pastabos, jog Lietuvoje negalėjo veikti CŽV kalėjimas, supykdė prezidentę Dalią Grybauskaitę.
„Kai kartą Rygoje jai pasakiau, kad Lietuvoje negalėjo būti kalinami jokie įtariami teroristai, ji supyko ir pakeltu balsu atšovė: „Ką čia kalbi?! Aš viską žinau. Visi šiuose reikaluose dalyvavę asmenys meluoja!“, – rašoma knygoje.
Tiksli šio pokalbio data nepateikiama, bet tai galėjo įvykti A. Valioniui einant Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje pareigas 2009 – 2011 metais.
A. Valionis rašo buvęs informuotas, kad pastatas Antaviliuose netoli Vilniaus įsigytas pagal susitarimą su amerikiečiais, ten veikė mokymų centras.
„JAV žvalgybos specialistai atvykdavo pas mus, konsultuodavo, ten veikė mokymų centras. Tačiau apie jokius kalėjimus šioje vietoje prie pat Vilniaus niekada nebuvo net kalbos. Antaviliuose viskas kaip ant delno, kiekvienas gyventojas, valgydamas savo virtuvėje kiaušinienę, gali pro langą stebėti, kas atvažiuoja į tą pastatą“, – rašė jis.
Jo teigimu, kaliniams gabenti nebūtų tikęs ir mažas Vilniaus oro uostas – priešingai nei didelės bazės Lenkijoje ir Rumunijoje.
Violetinis centras?
Pranešimai apie galimą CŽV kalėjimą buvusioje jojimo bazėje Antaviliuose JAV žiniasklaidoje pasirodė 2009 metų rugpjūtį. Po kelių mėnesių D. Grybauskaitė per spaudos konferenciją pareiškė turinti netiesioginių įtarimų dėl tokio centro veiklos.
Įtarimus Lietuvoje aiškinosi parlamentinė komisija ir teisėsauga, prokurorų tyrimas su pertraukomis tęsiasi iki šiol, Lietuvos teisėsauga pagalbos kreipėsi į JAV, Lenkiją ir Rumuniją. Teigiama, kad per šiuos tyrimus nenustatyta duomenų apie konkrečių asmenų gabenimą.
Papildomų diskusijų sukėlė 2014 metais paskelbta JAV Senato ataskaita. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet kai kurie žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje galėjo veikti dokumente violetiniu vadinamas centras. Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais dėl neužtikrintos medicinos priežiūros, teigiama, kad jame kalintas Mustafa al-Hawsawis (Mustafa Hausavis) iš Saudo Arabijos.
Naujas posūkis įvyko 2016 metų vasarą, kai Europos Žmogaus Teisių Teisme Lietuvos Vyriausybės atstovai pareiškė, kad prieš dešimtmetį amerikiečiai į Lietuvą gabeno ne kalinius, o ryšio įrangą, o Antaviliuose kurtas žvalgybos paramos centras. Teisingumo viceministras, kreipdamasis į devynių teisėjų kolegiją, tuomet pareiškė, kad „Lietuvoje joks slaptas CŽV sulaikymo centras neveikė“.
Tokia oficiali pozicija išliko ir pasikeitus Vyriausybei – pernai lapkritį teisingumo ministrė Milda Vainiutė BNS sakė, jog „Lietuvos Vyriausybė laikosi Europos Žmogaus Teisių Teisme išsakytos pozicijos, kad šalia Vilniaus veikė žvalgybos paramos centras“.
Naujausi komentarai