Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žadėjo dar praėjusią savaitę Seimui pateikti siūlymą dėl tokios komisijos sudarymo, tačiau šio klausimo kol kas darbotvarkėse nėra.

„Aš nežinau jo (R. Karbauskio – BNS) nuomonės, ar jis traukiasi, galbūt nesitraukia, bet darbotvarkėje kol kas to klausimo nebuvome įtraukę“, – antradienį Žinių radijui sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

R. Karbauskis prieš savaitę teigė, kad bus siūloma sudaryti specialiąją komisiją politikų veiklai ištirti ir žadėjo dar praėjusį ketvirtadienį suformuluotus klausimus pristatyti Seimui.

„Jeigu matėme paveikslą, siužetas buvo be tam tikrų veikėjų, reikia, kad visi veikėjai būtų siužete, ne tik verslas, bet ir politikai“, – tvirtino R. Karbauskis.

Pasak jo, bus tiriamas tas pats laikotarpis, kurį nagrinėjo NSGK – maždaug nuo 2006 metų iki 2016 metų.

Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas.

Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.

Anot išvadų, galiojantis viešųjų ir privačių interesų deklaravimo mechanizmas yra formalus ir proaktyviai nekontroliuojamas, atkreiptas dėmesys į neteisėto ir neskaidraus lobizmo atvejus, rašoma ir apie neteisėtą žiniasklaidos naudojimą – ji išnaudojama pasiekti sau naudingų sprendimų, proteguoti partijas, laimėti valstybės užsakymų.

Vadovu gali tapti V. Poderys, jam tai – naujiena

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė sako, kad naujo parlamentinio tyrimo dėl verslo poveikio politikai vadovu gali tapti jos frakcijos narys Virgilijus Poderys.

Pats parlamentaras teigia, kad su juo apie tai niekas nekalbėjo ir sako dar neapsisprendęs, ar apskritai prisidėtų prie tokio tyrimo, kol nežino jo turinio.

A. Širinskienė trečiadienį BNS teigė, kad Seimo Energetikos komisijos pirmininkas teikė pastabas frakcijoje derinamiems parlamentinio tyrimo klausimams.

„Pastabų turėjo V. Poderys, tai vakar jis tas pastabas išsakė. Mes į tas pastabas reaguojame rimtai, nes yra tikėtina, kad būtent jis bus siūlomas vadovauti komisijai“, – sakė Seimo komiteto pirmininkė.

V. Poderys teigia, kad diskusijose frakcijoje buvo minimas tik tarp galimų tyrimo komisijos narių, bet tarp pirmininkų – ne.

Jis tvirtino, kad jo dalyvavimas komisijoje apskritai priklausytų nuo parlamentinio tyrimo klausimų.

„Visų pirma, pradėčiau ne nuo posto ir ne ko komisijos narių, o ką ištirti? (...) Kol tai neaptarta, aš vis dar kelčiau klausimą, ar apskritai galiu būti nariu“, – kalbėjo parlamentaras.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir A. Širinskienė žadėjo dar praėjusį ketvirtadienį registruoti pasiūlymą pradėti naują parlamentinį tyrimą dėl verslo ir kitų suinteresuotų grupių poveikio politiniams procesams, bet iki šiol derina galimus tyrimo klausimus.

Jis vyktų birželį Seimui patvirtinus ankstesnio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo dėl verslo poveikio politikai išvadas, kur daugiausiai dėmesio skirta verslininko Dariaus Mockaus vadovaujamam koncernui „MG Baltic“ ir Rusijos energetikos milžinei „Rosatom“.

Pasak A. Širinskienės, būsimojo tyrimo derinami ir su koalicijos partneriais iš Lietuvos socialdemokratų darbo partijos.

„Mes anksčiau suderintus klausimus jau davėme savo koalicijos partneriams ir sakėme, kad laukiame jų atsakymo iki šio ketvirtadienio, o dabar dar atsirado pakeitimų. Tai šiąnakt buvo atsižvelgta į V. Poderio pasiūlymus ir po to vėl koalicijos partneriams parodysime“, – kalbėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.

Dabartį paliks tirti „kitam Seimui“

Seimo narė tvirtino besitikinti, kad šioje pavasario sesijoje parlamentas apsispręs dėl naujo tyrimo pradžios.

„Klausimų esmė ir toliau yra susijusi su verslo ir suinteresuotų grupių įtaka, kuri yra neteisėta, arba galimo poveikio tiek politikams, tiek valstybės tarnautojams. Ten keliami klausimai ir dėl valstybės tarnautojų ar valstybinių įmonių vadovų skyrimo į pareigas ir taip pat, kiek verslo grupės ar kitos suinteresuotos grupės galėjo turėti tam įtakos“, – sakė A. Širinskienė.

Dalis „valstiečių“ anksčiau žadėjo, kad Seime bus tiriami ir prezidentės Dalios Grybauskaitės laiškai buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui, kaltinamam politine korupcija.

Atsakydama į tai šalies vadovė prieš porą savaičių pareiškė, kad „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio veikla Seime gali prieštarauti Konstitucijai dėl jo verslo interesų.

A. Širinskienė tvirtino, kad naujo parlamentinio tyrimo metu bus aiškinamasi, kaip valstybės vadovai buvo informuojami apie kylančias grėsmės.

„Kada yra tiriamas vadovų skyrimas į pareigas, tai puikiai suprantame, kad patenka generalinio prokuroro skyrimas į šitą apibrėžimą“, – kalbėjo Seimo narė.

Anot dienraščio „Lietuvos rytas“ pavasarį skelbtų prezidentės susirašinėjimo su E. Masiuliu ištraukų, šalies vadovė su buvusiu liberalų lyderiu 2015 metais aptarinėjo kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. D. Grybauskaitė parašė, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus „kalba nesąmones“ apie kandidatą Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.

Šalies vadovė pripažino ieškojusi paramos tarp politikų derindama generalinio prokuroro kandidatūras, taip pat galėjusi aštriai pasisakyti apie žurnalistą, bet atmetė versiją, jog per E. Masiulį prokuroro kandidatūras derino su „MG Baltic“.

A. Širinskienės teigimu, parlamentinis tyrimas turėtų apimti 2008-2016 metus. Pasak jos, toks laikas pasirinktas, kad būtų išnagrinėtos pastarosios trys Seimo ir Vyriausybių kadencijos.

Paklausta, kodėl valdantieji nevertins verslo poveikio politikai dabartiniame Seime ir Vyriausybėje, ji atsakė: „Manau, kad mes paliksime kitiems Seimams tirti ir įvertinti tuos įvykius, kurie yra dabar. Be to, tikrai neturime duomenų, kad verslo grupės darytų įtaką būtent dabar“.

Tuo metu „valstiečių“ deleguotas ministras pirmininkas Saulius Skvernelis yra sakęs, kad Seimas neturėtų kurti naujų komisijų aiškintis praeities įvykius.