Kaip pirmadienį partijos kolegoms sakė politikas, karinio konflikto grėsmė Ukrainoje yra stipriai sumažėjusi, o tikimybės, kad būtų užpulta Lietuva, iš viso nėra. Todėl, R. Karbauskio teigimu, dabartinė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir kitų valdančiųjų komunikacija apie situaciją Ukrainoje yra pernelyg gąsdinanti. O tai, pažymi „valstietis“, ne tik kelia geopolitinę įtampą, bet ir kenkia Lietuvos žmonių savijautai.  

„Mano siūlymas yra priimti rezoliuciją, kad būtų pasakyta, jog dabartinė isterika dėl karo grėsmės turi būti sumažinta iki minimumo. Mes turime kalbėti apie pasirengimą, pagalbą Ukrainai, apie savo nacionalinio saugumo stiprinimą, bet nekalbėti tokiais pasisakymais, kad rytoj prasidės karas. Tai jokių gynybinių Lietuvos galių nepadidina“, – pirmadienį vykusiame „valstiečių“ posėdyje sakė R. Karbauskis.

Taip bandoma paslėpti tam tikras nesėkmes Lietuvos politikoje, užsienio politikoje, vidaus politikoje, sprendžiant koronaviruso pandemijos klausimus.

Priešingai, politiko teigimu, tokia valdančiųjų komunikacija tiesiog kėsinasi į šalies gyventojų sveikatą.

„Mūsų politikų pareiškimai apie galimą karą, pasiruošimą karui, daro įtaką Lietuvos visuomenei, tai veikia vyresnių žmonių savijautą, nes karo baimė yra didelė. Žmonės atsimena, kokias negandas nešė jų tėvams ir seneliams karai, kurie anksčiau yra vykę“, – sakė jis.

„Mūsų valdžia, ministras Gabrielius Landsbergis ir kiti mūsų Vyriausybės nariai, nuolat šneka apie karą ir apie karą kalba tokiais pasakymais, kurie sukelia žmonėms įtampą. Šneka apie mūsų vaikų, sulaukusių pilnametystės, (visuotinį šaukimą – ELTA) į Lietuvos kariuomenę“, – tęsė jis, pažymėdamas, kad veikiausiai toks kalbėjimas turi labai aiškius siekius.

„Taip bandoma paslėpti tam tikras nesėkmes Lietuvos politikoje, užsienio politikoje, vidaus politikoje, sprendžiant koronaviruso pandemijos klausimus“, – teigė R. Karbauskis.

Dėl šių priežasčių, tęsė politikas, „valstiečių“ rezoliucija turi  labai aiškų tikslą – nusiųsti žinutę įsibaiminusiems Lietuvos gyventojams.

„Tai bus signalas visuomenei, kad nėra taip, kaip šneka Gabrielius Landsbergis ir kiti jam prijaučiantys“, – teigė LVŽS pirmininkas.

R. Karbauskis tvirtina, kad jo vedami „valstiečiai“ supranta geopolitinę situaciją ir esamas grėsmes Rytų Europoje, tačiau tikrai nemano, kad Lietuvai kyla bent menkiausia karinė Rusijos grėsmė. Anot jo, tai liudija ir Kremliaus atstovų komunikacija. R. Karbauskio teigimu, niekas iš jų pusės apie siekius užpulti NATO priklausančią Lietuvą nėra kalbėjęs.

Tai bus signalas visuomenei, kad nėra taip, kaip šneka Gabrielius Landsbergis ir kiti jam prijaučiantys.

„Mes esame NATO nariai (...) nesu girdėjęs tokio pareiškimo, kad kas nors Rusijoje užsimintų, kad galima pradėti karinius veiksmus prieš NATO narę“, – teigė R. Karbauskis, pažymėdamas ir viešojoje erdvėje skrajojančius Rusijos pažadus nepulti Ukrainos.

„Jeigu mes galime kalbėti apie grėsmes, tai grėsmė prieš kokį mėnesį buvo didesnė nei dabar yra. Prasidėjo derybinis procesas ir Rusija pasakė, kad jokių ketinimų kariauti su Ukraina neturi. To anksčiau nebuvo“, – sakė politikas.

„Derybos yra vienintelis priimtinas kelias – tą mes sakėme ne sykį, ar tai būtų Kinija, ar tai būtų Baltarusija, ar kas bebūtų. Nėra kito kelio išskyrus diplomatiją“, – apibendrino jis.

Sukritikavo Lietuvos užsienio politikos ambicijas

Pirmadienį vykusiame posėdyje R. Karbauskis sukritikavo ir dešiniųjų Lietuvos užsienio politiką. „Valstiečio“ supratimu, valdžia šiuo metu skelbiasi gelbėjanti demokratiją pasaulyje. O tai, pažymėjo jis, yra pats kvailiausias dalykas, kurį jis girdėjo per visą savo gyvenimą.

„Mūsų valdžios tragedija yra ta, kad jie nemato, kaip galima diplomatiją naudoti vardan Lietuvos. Jie mato tik kaip išgąsdinti Lietuvos žmones, visus galimus partnerius, visiems prigrasinti, o po to pasakoti pasakas, kad jie gelbėja pasaulį, kad gelbėja pasaulio demokratiją. Nieko kvailesnio aš nesu girdėjęs iš jokių politikų niekada per savo gyvenimą, kad mes – Lietuva – gelbėjame pasaulio demokratiją ir ją išgelbėsime savo žingsniais“ – sakė 52-ejų metų politikas.