„Siūlome dvigubai didinti baudas už darbo saugos, sveikatos normų pažeidimus, tris kartus didinti minimalią baudą už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus. Reikšmingai siūloma didinti baudą už komercinės ir ūkinės veiklos pažeidimus, kai vykdoma nedeklaruota individuali veikla. Taip pat yra pasiūlymas dėl neblaivaus žmogaus buvimo darbo vietoje baudos didinimo“, – spaudos konferencijoje Seime ketvirtadienį sakė T. Tomilinas.

Pasak jo, dabartinė verslo aplinka ir darbo santykių priežiūra remiasi prielaida, kad verslu pasitikima, tačiau nedidelė, nors reikšminga, verslo dalis tuo naudojasi.

„Manome, kad šiek tiek kilstelėjus baudas mes sudarysime pakankamai geras prielaidas darbo teisės pažeidimų prevencijai. Čia yra tikrai toks skiepas, kuris galėtų reikšmingai pagerinti būtent socialinių standartų kritimo problemą ir pakeisti situaciją“, – sakė T. Tomilinas.

Čia yra tikrai toks skiepas, kuris galėtų reikšmingai pagerinti būtent socialinių standartų kritimo problemą ir pakeisti situaciją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad darbuotojų saugumo ir sveikatos rodikliai pastaraisiais metais negerėja.

„Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų skaičiai nepakitę nuo 2017 metų, o lengvų nelaimingų atsitikimų netgi padaugėjo 14 proc. 2019 metais užfiksuoti 24 mirtini nelaimingi atsitikimai ir tai yra dideli skaičiai“, – sakė L. Kukuraitis.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas Jonas Gricius taip pat sakė, kad nuo pažeidimų atgrasančios priemonės neveikia.

„Mes turime 100 tūkst. įmonių, reziduojančių Lietuvoje, o per metus fiksuojame 25 tūkst. pažeidimų. Vadinasi, atgrasančios priemonės neveikia ar atsiranda tolerancijos riba, kuri man nesuprantama, nes teisinės tvarkos laikytis reikia“, – sakė J. Gricius.

Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad baudos turi būti didesnės.

„Baikime žaisti juokingomis baudomis. 40, 70, 150 eurų ar tūkstantis eurų nėra pakankama bauda už tokius svarbius pažeidimus. (...) Imkime pavyzdį iš Vakarų Europos: bauda turėtų sudaryti 1 proc. nuo įmonės apyvartos. Bauda turi būti atgrasanti, o ne juoką kelianti“, – sakė I. Ruginienė.

Pasak jos, įmonėje užfiksavus pažeidimus, taip pat turėtų būti sustabdomas darbo procesas, kol darbdavys neištaisys klaidų.

„Deja, stabdymo atvejų negirdėjau. Galbūt kada taip buvo, bet tai nėra tas įrankis, kuriuo yra naudojamasi. Būtina papildyti teisės aktus šita priemone“, – nurodė profesinių konfederacijų vadovė.

I. Ruginienės teigimu, įstatyme taip pat turėtų atsirasti nuostata, kad Valstybinė darbo inspekcija patikrinimus galėtų vykdyti be perspėjimo.