Z. Jedinskio projektui dėl šiuo metu 75 metams įslaptintų prisipažinusių agentų paskelbimo nepritarė pagrindinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

„NSGK ir ŽTK svarstė šį projektą ir jam nepritarė, svarstymas Seime numatytas lapkričio mėnesį, todėl dabar tinkamiausias metas pateikti argumentus, kodėl reikia išslaptinti visus, kurie bendradarbiavo su slaptosiomis tarnybomis“, – per spaudos konferenciją Seime antradienį sakė Z. Jedinskis.

„Dažnu atveju galima pakenkti žmogaus reputacijai, skleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios patikrinti neįmanoma“, – sakė su LLRA-KŠS frakcijos kolegomis projektą inicijavęs Z. Jedinskis.

Dabar tinkamiausias metas pateikti argumentus, kodėl reikia išslaptinti visus, kurie bendradarbiavo su slaptosiomis tarnybomis.

Pataisos siūlo, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 metų sausio 1 dienos.

Dabar ši informacija yra įslaptinta 75 metams.

NSGK nepritarė siūlymui argumentuodamas, kad valstybė prisipažinusiems žmonėms pažadėjo saugoti jų paslaptį, o paviešinus pavardes Rusijos saugumui taps aišku, kurie buvę agentai neprisipažino ir tai gali tapti šantažo pagrindu.

Siūlymui paviešinti prisipažinusius bendradarbius nepritarė nei Valstybės saugumo departamentas, nei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 metais Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kviečiantį KGB bendradarbius „apsispręsti ir nebeteikti pagalbos TSRS valstybės saugumo komiteto organams“.

Tuo pačiu užtikrinta, jog nė vienas asmuo, nepadaręs sunkių nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus ir atsisakęs palaikyti tolesnius ryšius su sovietų saugumu, taip pat jų šeimos bei artimieji nepatirs persekiojimų.

„Slaptų informatorių sąrašuose esančios jų pavardės niekada nebus oficialiai skelbiamos ar patvirtinamos, jeigu viešumon iškiltų kokiu kitu būdu“, – teigta nutarime.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai.

Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.